Meistras Tadeuszas Abramowiczius 1815 m. Vilniuje padirbdino 11 registrų vargonus. Vargonus 1868 m. į Prezmą (Latvija) perkėlė meistras Konstantinas Bžezinskis. [1]
Atkreiptinas dėmesys, kad Balbieriškio (1802, vargonai sudegė 2013), Giedraičių (~1810) ir Prezmos (1815) vargonuose buvo sumontuotas unikalus, daugiau jokiuose vargonuose neaptiktas akustinio būgno tipas – vienas per vidurį pusiau padalytas vamzdis; šie vargonai yra panašaus laikotarpio, turi analogišką registrų traukių formą griežykloje, verpstės formos (kūginius) metalo vamzdžius ir kt. Balbieriškio ir Giedraičių vargonų autorius nėra nustatytas, bet dėl panašumo į Prezmos bažnyčios instrumentą galima kelti hipotezę dėl šių vargonų priskyrimo Abramowicziui. [2]
Žinomų darbų sąrašas:
| Vietovė | Pastatas, patalpa | Data | Duomenys apie instrumentą | Darbų pobūdis | Būklė |
|---|---|---|---|---|---|
| Prezma, Latvija | Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia | 1815 | 1 man. / 11 | naujas | išliko |
[1] Rūta Kaminska, Anita Bistere. Sakrālās architektūras un mākslas mantojums Rēzeknes pilsētā un rajonā. Rīga, 2011, p. 177.
[2] Analogišką akustinio būgno tipą, registrų traukių formą, verpstės formos (kūginius) metalo vamzdžius turi ir keliais dešimtmečiais anksčiau pastatyti Pasienės (Latvija) vargonai (1765), juos pastatė nežinomas Vilniaus meistras (ant vargonų registro Jula vamzdžio išlikęs įrašas: Jula 4. ped. 1765 in Wilda. Wilda senąja vokiečių kalba buvo vadinamas Vilnius).