Vilniuje gyvenęs meistras Ludwikas Jozefas Klimowiczius buvo vietinės kilmės. Jo veikla minima 1758–1794 m., 1794 m. Klimowiczius prisiekė Rusijos imperatorei. [1] Žinoma tik apie vienus Klimowicziui priskiriamus vargonus – tai 1758–1759 m. Belyničių (Бялынічы, Baltarusija) karmelitų bažnyčiai sukurtas naujas dviejų manualų, 20 balsų instrumentas (neišliko).
Keletą vargonų pastatė su meistru Joachimu Friedrichu Scheeliu.
Žinomų darbų sąrašas:
Vietovė | Pastatas, patalpa | Data | Duomenys apie instrumentą | Darbų pobūdis | Būklė |
---|---|---|---|---|---|
Belyničiai, Baltarusija | Belyničių karmelitų bažnyčia | 1758–1759 | 2 man. / 20 | naujas | neišliko |
Vilnius* | Šv. Kotrynos bažnyčia | 1761 | 11 registrų | naujas | išliko prospektas, keletas medinių vamzdžių, varpelių žvaigždės fragmentas |
Kurtuvėnai* | Kurtuvėnų bažnyčia | 1761–1762 | 8 registrai / 2 būgnai | naujas | neišliko |
Vilnius** | Šv. Teresės bažnyčia | 1763–1765 | 1 man. / 12 | naujas | išliko prospektas |
Vilnius | Dominikonų parapija | 1777 | pozityvas | remontas | neišliko |
* Šiuos vargonus Ludwikas Jozefas Klimowiczius pastatė drauge su Joachimu Friedrichu Scheeliu. ** Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios vargonai priskiriami Klimowicziui ir Joachimui Friedrichui Scheeliui pagal šių meistrų sukurtų Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios vargonų prospektui analogišką kompoziciją. |
Plačiau apie L.J.Klimowiczių žr.: Girėnas Povilionis, Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, 2013, p. 36–37.
[1] Michał Brensztejn. Rankraštis, saugomas Nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje (Biblioteka Narodowa w Warszawie), BN II 10648, Vol. 2, l. 224.