Vilniuje 1742–1750 m. kaip Gerhardto Arendto Zelle’s pameistrys [1] minimas Vilniuje gimęs, tikriausiai iš Karaliaučiaus kilusio Vilniaus drožėjo Johanno Ungefugto [2] sūnus Johannas Christophas Ungefugas (Jan Ungefug, Ungefugt, Ungefungt, ~1725–1788). Iš Vilniaus 1750 m. Ungefugas išvyko į Rytų Prūsiją, įsikūrė Luko mieste Mozūrijoje (Ełk, Lenkija). Ungefugas statė nedidelius vargonus ir daugiausia darbavosi šiose dabartinės
Lenkijos vietovėse: Luko, Lėciaus (Giżycko, Lenkija), Pišo/Jansborko (Pisz/Jańsbork, Lenkija), Mrongovo/Zensburgo (Mrągowo, Ządźbork, Lenkija) apylinkėse. Iš žinomų Ungefugo darbų išliko Grabniko (Grabnik, Lenkija) (1763) ir Senosios Juchos (Stare Juchy, Lenkija) (1772) vargonų prospektai.

Pas Ungefugą 1762–1769 m. mokėsi Danielis Wroblewsky (Wróblewski, Wrobel, 1744–1818) – vienas žymiausių XVIII –XIX a. lenkų kilmės Danijos vargonų meistrų, vargonų pastatė ir Norvegijoje.

Žinomų darbų sąrašas:

Vietovė Pastatas, patalpa Data Duomenys apie instrumentą Darbų pobūdis Būklė
Grabnik (Lenkija) bažnyčia 1763 N/D naujas išliko prospektas
Senoji Jucha (Lenkija) bažnyčia 1772 N/D naujas išliko prospektas

Plačiau apie Ungefugą žr.: Girėnas Povilionis, Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, 2013, p. 33–35.

[1] Werner Renkewitz, Jan Janca. Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und Westpreussen von 1333 bis 1944, Band I, Würzburg: Verlag Weidlich, 1984, p. 338; Werner Renkewitz, Jan Janca, Hermann Fischer. Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und Westpreussen von 1333 bis 1944, Band II , 1, Berlin: Pape Verlag, 2008, p. 308, 360.

[2] Vilniaus drožėjas Johannas Ungefugtas (Jan, Joannes Ungefug, Ungefugk, Ungefungt, mirė 1744 m. sausio 4 d. Vilniuje) 1737 m. prisiekė Vilniaus magistratui , 1740–1743 m. minimas stalių ir drožėjų cecho narių sąraše. Tarp jo išlikusių kūrinių – Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčiai išdrožta šv. Agotos skulptūra (skulptūros nugarinėje pusėje yra įrašas J. Ungefug fecit. A 1739, skulptūra dabar saugoma Lietuvos dailės muziejuje; žr.: Lietuvos dailininkų žodynas, XVI–XVIII a. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005, p. 261), kelios skulptūros Videniškių bažnyčioje.