Istoriniai Lietuvos vargonai

Alytaus rajonas/apskritis
Dievo Apvaizdos bažnyčia
Alytaus dekanatas, Kaišiadorių vyskupija

Į Daugų bažnyčią vargonai perkelti 1863–1867 m. laikotarpiu iš uždarytos Vilniaus Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. [1]
1931 m. instrumentą iš pagrindų perstatė Vilniaus meistro Wacławo Biernackio vargonų firma: pakeista didžioji dalis vamzdyno, oro skirstymo dėžės, griežykla ir kt. Tai liudija firminė emblema griežykloje su meistro pavarde ir Daugų bažnyčios 1932 m. inventorius. [2]
Autentiška dispozicija ir registrų kiekis nėra žinomas, kadangi XIX ir XX a. (iki 1931 m. perstatymo) archyviniuose šaltiniuose pateikiamos skirtingos registrų skaičiaus versijos:

• 1895 m. buvo rašoma: „…Chore vargonai nauji 12 balsų su kopeliu, kainavę 1500 sidabro rublių, išskyrus seną skulptūrą, puikaus darbo, pastatyti nuosavomis vietinio kun. L. Vaškevičiaus lėšomis 1889 m.“ [3]
• 1867 m. buvo rašoma: „Vargonai, turintys 19 skirtingų balsų, su dvejomis eilėmis klaviatūrų ir kitais būtinais priklausiniais.“ [4]
• 1888 m. buvo rašoma: „Chore yra vargonai iš Vilniaus Pranciškonų bažnyčios, seni, turi 19 skirtingų balsų, su dvejomis klaviatūrų eilėmis ir kitais būtinais jiems priklausiniais ir magazininėmis dumplėmis, pridarytomis 1872 m.“ [5]
• 1907 m. rusų kalba rašoma: „Chore yra vargonai iš Vilniaus Pranciškonų bažnyčios, seni, turi 19 skirtingų balsų, su dvejomis klaviatūrų eilėmis ir kitais būtinais jiems priklausiniais ir magazininėmis dumplėmis, pridarytomis 1872 m.“ [6]
• 1932 m. buvo rašoma: „Vargonai 1931 m. smarkiai remontuoti: išvalyta, suderinta ir įstatyta metalinės flegmatos. Jie turi 18 balsų. Vargonų frontas senas, gražios architektūros, atgabentas drauge su 6 klausyklomis iš Vilniaus Tėvų Pranciškonų bažnyčios“. [7]

Vilniaus Pranciškonų bažnyčios 1844 m. vizitacijoje minimi dveji vargonai: vieni 12 balsų virš moterų galerijos (tai, tikriausiai, galiniame bažnyčios chore buvę didieji vargonai, dabar esantys Daugų bažnyčioje) ir 10 balsų presbiterijos chore (dabar esantys Vilniaus universiteto auloje).
1861 m. straipsnyje Janas Galiczius, rašydamas apie Vilniaus Pranciškonų bažnyčios vargonus, nurodė tik tai, kad vargonai turi du manualus. [8]
Beje, vargonų centrinėje dalyje yra fragmentiškai išlikusi autentiška griežykla, kurios vidinėje pusėje matyti išlikusios 28 registrų traukių angos. Gali būti, kad dalis instrumento registrų buvo išdalinta į bosą ir diskantą. Sprendžiant pagal analogus (Tytuvėnų, Troškūnų, Kurtuvėnų bažnyčių vargonus) vargonuose registrų įjungimo traukės buvo metalinės, o galai – rakto formos.
Vis dėlto išlikusių angų skaičius neatitinka archyviniuose šaltiniuose nurodomo registrų skaičiaus. Taigi, dėl itin prieštaringų duomenų kol kas neįmanoma tiksliai nustatyti nei autentiškos dispozicijos, nei registrų kiekio.

Vargonų prospektas įkūnija mišrų prospekto kompozicijos tipą – tribokštės ir dvibokštės kompozicijos samplaiką. Viena vertus, prospekto ašis yra centrinis poligonalinis bokštas. Tačiau centrinis piramidės bokštas tarsi nuleistas žemyn. Kita vertus, jį juosia aukštesni lenkti bokštai, prie kurių šonuose šliejasi trikampiai bokšteliai.

Šiuo metu vargonus puošiantys didieji šoniniai sparnai yra nauji, senieji šoniniai sparnai nuimti ir pritvirtinti prie bažnyčios altoriaus.

Griežykla buvo vargonų prospekto centre.
Dumplės lygiagretinės, neoriginalios.
Dalis vamzdžių autentiški. Visi prospektiniai vamzdžiai išliko autentiški, tačiau su dabartiniu instrumentu jie nesusieti ir yra tik dekoro dalis.

[1] Daugų bažnyčios archyvas (toliau – DBA): Daugų bažnyčios 1867 m. inventorius, lapai nenumeruoti, 3 l.; Daugų bažnyčios 1907 m. inventorius, lapai nenumeruoti, 3 l. Ta pati informacija pateikiama ir 1867–1907 m. inventoriuose.
[2] Daugų bažnyčios 1932 m. inventorius, DBA, lapai nenumeruoti, 2 l.
[3] Daugų bažnyčios 1895 m. vizitacija. LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3921, l. 1v.
[4] Daugų bažnyčios 1867 m. inventorius. DBA, lapai nenumeruoti, 3 l.
[5] Daugų bažnyčios 1888 m. vizitacija. DBA, lapai nenumeruoti.
[6] Daugų bažnyčios 1907 m. inventorius. DBA, lapai nenumeruoti, 3 l.
[7] Daugų bažnyčios 1932 m. inventorius. DBA, lapai nenumeruoti, 2 l.
[8] Galicz, Jan. „O organach w Wilnie“. In: Ruch muzyczny, Nr. 9, Warszawa, 1861, p. 132.

• Dispozicija
• Prospektas
• Vamzdynas
• Griežykla
• Media

Media

Audio		Panorama