Apytalaukis | Istoriniai Lietuvos vargonai

Kėdainių rajonas, Kauno apskritis
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Kėdainių dekanatas, Kauno vyskupija

Vargonų meistras	Pastatymo data	Remontai, perstatymai	Klaviatūros ir balsai	Klaviatūrų traktūra	Registrų traktūra
nežinomas	XIX a. pr. / po 1807	XX a. pr. (Martynas Masalskis)	1 manualas, 14 registrų, varpeliai, būgnas / 1 manualas, pedalai, 9 registrai	mechaninė	mechaninė

Apytalaukis_prospektas Autentiškas instrumentas neišliko. XX a. pradžioje vargonai buvo iš pagrindų perdaryti/perstatyti, įmontuotas naujas romantinis instrumentas – 1 manualas, pedalai, 9 registrai, su atskira griežykla vargonų priekyje/centre. Dabartinis instrumentas panašus į Panevėžio vargonų meistro Martyno Masalskio darbus, todėl tikėtina, kad jis šiuos vargonus ir perstatė.

Originalioji griežykla, buvusi dešinėje vargonų pusėje, po perstatymo buvo panaikinta, išliko tik registrų traukių angos. Pagal angas sprendžiama, kad autentiška senųjų vargonų dispozicija buvo vieno manualo, 14 registrų, turėjo varpelius ir būgną.

Barokinis prospektas atstovauja reprezentaciniam Lietuvos barokinių vargonų pavyzdžiui – pirmavaizdžiui, kurį sudaro septynios dalys: trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir keturi lygūs laukeliai. Ši forma dar aptinkama tokiuose Lietuvos vargonuose kaip Vilniaus Šv. Jurgio (~1760–1770),Vilniaus Visų Šventųjų (~1770), Joniškio (~1770–1780, Molėtų r.), Jiezno (~1770–1780), Šeduvos (iki 1792), Kauno Evangelikų liuteronų (XVIII a. pab.), Tverų (~1800), Sedos (1803) bažnyčiose ar Vilniaus meistrų darbuose Latvijoje – Lašiuose (1798) ir Lėno kaime (1809).

Prospektą puošia klasicistinio stilliaus ornamentika – vamzdžių viršūnes dengia ne drožiniai, bet mediniai skydai, ant kurių, tikėtina, buvo nutapyti rokokinių drožinių ornamentai. Centrinis kartušas papuoštas klasicistine vaza.

Iki šių vargonų Apytalaukio bažnyčioje dar būta 7 balsų pozityvo – senieji vargonai minimi 1807 m. inventoriuje. [1] Tačiau remiantis natūros tyrimais ir vargonų analogais Vidsodžio, Kantaučių bažnyčiose, tikėtina, kad dabar bažnyčioje esantys vargonai galėjo būti sukurti po 1807, XIX a. pradžioje, arba perkelti iš kitos bažnyčios.