Kretingos rajonas, Klaipėdos apskritis
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Palangos dekanatas, Telšių vyskupija
| Vargonų meistras | Pastatymo data | Remontai, perstatymai | Restauracija | Klaviatūros ir balsai | Klaviatūrų traktūra | Registrų traktūra |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Paulus Gerardus Zelle | 1774 / 1805 | 1824, 1873, 1936 | 2009 | 1 manualas, 11 registrų, varpeliai, būgnas | mechaninė | mechaninė |
Kartenos bažnyčios vargonų istorijos pradžia siekia 1774 m. Jų meistras Paulus Gerardus Zelle – tai garsaus XVIIIa. Vilniaus vargondirbystės mokyklos atstovo, iš Karaliaučiaus atvykusio ir Vilniuje apsigyvenusio vargonų meistro Gerhardto Arendto Zelle’s sūnus. Kartenos vargonai – vienintelis žinomas išlikęs P. Zelle’s darbas. Nėra aišku, ar vargonai buvo sukurti šiai bažnyčiai, ar perkelti iš kitur. Įrašas „vargonai turi 12 balsų“ 1806, 1828, 1831 ir 1841 m. Kartenos bažnyčios vizitacijų dokumentuose sutampa su dabartinio instrumento balsų skaičiumi. Todėl tikėtina, kad minimi vargonai išliko iki mūsų dienų.
1774 m. sukurti vargonai turėjo vieną manualą su trumpąja bosine oktava (CDEFGABH).
Paulo Gerardo Zelle’s autorystę patvirtina ant vargonų vamzdžių rasti įrašai:
- ant vargonų fasade stovinčio registro Principal vamzdžio liemens: C princyp 4 ped. fecit Paulus Celle / In […nutrinta neįskaitomai] / 1774…14… / 4 füs;
- ant registro Quinta vamzdžio pėdos: C Quinta 3 ped. / 1774 / in Wilna;
- ant registro Tertia vamzdžio pėdos: C Tertia 1 3/5 ped. / 1774 / in Wilna;
- ant registro Octava vamzdžio pėdos: C Octava z füs / 1774.
Tačiau Kartenos bažnyčios vargonų autorystė ir datavimas yra dvejopi, nes 1805 m. vargonai buvo iš pagrindų perstatyti: nenustatytas vargondirbys sumeistravo naują instrumentą, kuriame panaudojo senojo instrumento vamzdžius. Kartenos bažnyčios 1806 m. vizitacijoje rašoma, kad pozityvas yra 12 balsų, geras, 1805 m. naujai pastatytas ir išpuoštas [1]. Vėlesnėse bažnyčios vizitacijose (1828, 1831, 1841) taip pat mimini 12 balsų vargonai [2], o Kultūros paveldo centro archyve saugomoje Kartenos bažnyčios vargonų byloje dar rašoma, kad vargonai perkelti iš senosios, 1873 m. sudegusios bažnyčios.
Gana griežtų, simetriškų proporcijų, klasicistinės architektūros vargonų fasade matyti skirtingų laikotarpių ir stilių samplaika. Jį puošia barokiniai drožiniai, panaudoti nuo kitų senų vargonų ar altorių. Vidinėje vargonų pusėje išliko autentiško vargonų dažymo fragmentai, imituojantys tamsiai rudos spalvos marmuro faktūrą. Šio prospekto forma yra vienintelis žinomas tokios kompozicijos (šešios dalys – du aukšti šoniai bokštai ir keturi laukeliai) pavyzdys.
2007–2009 m. Kartenos vargonai buvo restauruoti pagal senąsias vargondirbystės tradicijas ir atkurtas XVIII a. pabaigos–XIX a. pirmosios pusės instrumentas. Sudėtingiausia buvo atkurti metalo vamzdžius, kurių dauguma buvo stipriai sulankstyti, apipjaustyti, fasadiniai vamdžiai uždažyti keliais sluoksniais aliuminio ir bronzos pudros dažais. Atkuriant neišlikusius balsus buvo padaryta beveik du šimtai naujų metalinių vamzdelių. Restauruojant nesandarias ir persikreipusias oro skirstymo dėžes, jos buvo klijuojamos karštais kaulų klijais, sandarinamos natūralia avies oda, restauruotos susidėvėjusios mechanikos dalys. Remiantis analogais buvo atkurta klaviatūra su juodmedžio ir kaulo klavišais bei dvejos pleišto formos, kojomis minamos dumplės. Restauruotų vargonų skambesį papildė Kartenos bažnyčios palėpėje surasti du apdulkėję, dideli mediniai Akustinio būgno vamzdžiai ir Žvaigždinių varpelių įrenginio liekanos. Išlikusios jų dalys buvo restauruotos, o trūkstamos detalės bei varpeliai padirbinti nauji.
Vargonus restauravo VšĮ „Vargonų paveldo centras“: restauratorius dr.Girėnas Povilionis iš Vilniaus, meistrai Algis Stepanauskas ir Gintautas Pilypaitis iš Marijampolės. Po restauravimo vargonai turi 11 balsų, būgną ir varpelius, ateityje planuojama atkurti registrą Trompet 8’.
Griežykla – vargonų kairėje.
Dumplės – pleištinės, dvejos, rekonstruotos (2009).
Traktūra – mechaninė.
Dauguma vamzdžių, oro skirstymo dėžės, mechanika yra autentiški. Vargonuose yra išlikę kelių skirtingų laikotarpių vamzdžiai: beveik visi metaliniai (alavo ir švino skardos) ir dalis medinių vamzdžių datuojami 1774 m. ir priskiriami P. Zelle’i. Dalis medinių ir cinko skardos vamzdžių datuojami XIX a.
XX a. pirmojoje pusėje, siekiant instrumento derinimą prilyginti prie a’=440 Hz derinimo, diapazonas buvo pustoniu susiaurintas (Cs–e’’’), traktūra perkabinta pustoniu žemiau, t. y. tonas C tapo tonu Cs. Po 2009 m. restauravimo atstatytas autentiškas vargonų diapazonas C–e’’’, gs’ ~440 Hz.
[1] LVIA, f. 669, ap.2, b. 221, l. 378v.
[2] LVIA, f. 669, ap. 2, b. 238, l. 73v.; LVIA, f. 669, ap. 2, b. 230, l.47; LVIA, f. 669, ap.2, b.253, l. 233.
Autentiška dispozicija *
| Manual (C–e’’’) gs’ ~440 Hz | |
|---|---|
| ** Principal ** Flet major ** Jula ** Undamaris ** Quinta ** Flet minor ** Octava Waldflet Tertia Sedecima ** Mixtur [Trompet |
4’ 8’ 4’ 4’ 3’ 4’ 2’ 2’ (2009) 1 3/5’ (2009) 1’ (2009) II ch. 8’] (1936) |
| *** Žvaigždiniai varpeliai / Cymbelstern **** Akustinis būgnas / Pauke |
|
* Autentiški registrų pavadinimų užrašai griežykloje neišliko. Pavadinimai rekonstruoti remiantis įrašais ant vamzdžių ir vamzdyno tyrimais.
** Ženklu ** pažymėti registrai, kuriuose daugumą sudaro autentiški vamzdžiai.
*** Varpelių įrenginį sudaro keturi varpeliai.
**** Akustinio būgno įrenginį sudaro du mediniai atviri vamzdžiai.
Reigstrų Waldflet, Tertia ir Sedecima vamzdžiai padaryti 2009 m. Registro Trompet 8’ vamzdžiai šiuo metu demontuoti, registrą planuojama atkurti. Visų kitų registrų vamzdžiai yra autentiški.
Vargonų prospektas: 370 x 350 x 136 cm
| Audio | Panorama | ||
 |
FlMn 4’, Wfl 2’ |  |
|
|
Jl 4’ | ||
|
FlMj 8’, Q 3’ | ||
|
FlMj 8’, O 2’; Cymbelstern | ||
|
P 4’ | ||
|
Wfl 2’ | ||
|
FlMj 8’ | ||
| Joseph Haydn. Flötenuhrstücke, Hob. XIX: 1–32 Balys Vaitkus, VPC CD 002 |
|||