Гродна, Белару́сь
Brigičių vienuolyno bažnyčia (neišliko)
| Vargonų meistras | Pastatymo data | Klaviatūros ir balsai | Dumplės |
|---|---|---|---|
| Merten Friese | 1639/47 | 1 manualas, 12 registrų, būgnas | Pleištinės, dvejos |
Bažnyčia ir vargonai neišliko.
Lenkų menotyrininkas Marcinas Zglińskis nurodo, kad Gardino vargonai buvo pastatyti 1647 m., jų autorius – meistras Mertenas Friese. [1] Tačiau vokiečių menotyrininkų Wernerio Renkewitzo ir Jano Jancos monografijoje Gdansko meistras Mertenas Friese, vargonų meistro Juliaus Antoni giminaitis arba sūnus, yra minimas 1616–1639 m.: 1625–1629 m. jis pastatė naujus vargonus Gdansko Šv. Jono bažnyčioje; 1639-aisiais dar remontavo Įsruties liuteronų bažnyčios vargonus ir mirė. [2] Remiantis šiuo faktu, prie Gardino brigičių vienuolyno vargonų pateikiama dar viena vargonų pastatymo data – 1639 m.
Tai, kad vokiečių ir lenkų tyrėjai rašo apie tą patį Merteną Friesę, liudija Gardino vargonų dispozicijos, kuri pateikiama lenkų menotyrininko Marcino Zglińskio studijoje, bruožai. Išsamiau paanalizavus Gardino brigičių vienuolyno vargonų dispoziciją, įžvelgiama Gdansko meistrams Friese’ms būdingų registrų. Pavyzdžiui, Gardino vargonų registras Quintadecima (2’) aptinkamas Merteno Friese’s vargonuose Gdansko Šv. Baltramiejaus bažnyčioje (1620). Kitas specifinis, retai pasitaikantis registras Gardino vargonų dispozicijoje Burflet (1’) yra ir Gdansko Šv. Jono bažnyčios didžiųjų vargonų (1625–1629) pedaluose, tik čia užrašytas Paurfleuten 1’ arba Bauer-Flöte 1’. Galbūt tas pats registras buvo ir Juliaus Anthonio Friese’s 56 balsų vargonuose Gdansko Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje (dab. bazilikoje), užrašytas Paurpfeifen-Baß arba Bauernpfeife 1’. [3] Tokie registrų atitikimo faktai leidžia manyti, kad vargonus Gardino brigičių vienuolyno bažnyčioje pastatė meistras, tiesiogiai susijęs su Gdansko vargondirbiais Friese’mis ar jų aplinka.
[1] Marcin Zgliński. Sources and materials to the history of organ building on the area of the Former Grand Duchy of Lithuania, Duchy of Kurland and Latgalia. Warsaw: Academy of Fine Arts, 1999, p. 5.
[2] Werner Renkewitz, Jan Janca. Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und Westpreussen von 1333 bis 1944, Band I, Würzburg: Verlag Weidlich, 1984, p. 86–87.
[3] Gdansko Šv. Baltramiejaus bažnyčios vargonų dispozicija pateikiama Renkewitzo ir Jancos knygoje, p. 96–97; Gdansko Šv. Jono bažnyčios didžiųjų vargonų dispozicija – p. 94–95; Gdansko Švč. Mergelės Marijos bažnyčios vargonų dispozicija – p. 75, 78.
Dispozicija pateikiama lenkų menotyrininko Marcino Zglińskio studijoje (Sources and materials to the history of organ building on the area of the Former Grand Duchy of Lithuania, Duchy of Kurland and Latgalia. Warsaw: Academy of Fine Arts, 1999, p. 5), kurioje remiamasi XX a. pradžios publikacija (W. Tołłoczko. Brygydki grodzieńskie. Dwutygodnik Dyecezialny Wileński, 1914, Nr. 18–19, p. 282).
Manualas
| Principal Flet wielki Flet mały Octava Octava Quinta Quintadecima Burflet Salcinal Mixtum Cymbal Walflet |
8 pedum 8 pedum * 4 pedum ** 4 pedum 2 pedum *** [3 pedum] **** [2? pedum] ***** [1? pedum] [8? pedum] ****** . . [2? pedum] |
Bębny
Tremuł
* Atitinka pavadinimą Flet major.
** Atitinka pavadinimą Flet minor.
*** Atitinka pavadinimą Superoctava.
**** Skliaustuose pateiktos registrų pėdos archyviniame šaltinyje nenurodytos. Čia pateikiami hipotetiniai, analogais paremti pėdų skaičiai.
***** Pagal registro pavadinimą Quintadecima, remiantis analogais, tai turėtų būti 2 pedų registras (2′), kai instrumento dispozicijos pagrindas yra Principal 8′ (kaip ir šiuo atveju).
****** Apie tai, kad čia buvo 8 pėdų registras, sprendžiama pagal analogus, pavyzdžiui, Thorno mieste meistro Johanno Hellwigo 1611 m. pastatytais Šv. Jokūbo bažnyčios didžiaisiais vargonais, kuriuose dideli 8 pėdų registrai Salicional 8′, Quintadena 8′ dispozicijoje yra įterpti tarp registrų Sedecima 1′, Quinta 3′ ar Mixtur. Thorno vargonų dispozicija pateikiama Wernerio Renkewitzo ir Jano Jancos studijoje (Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und Westpreussen von 1333 bis 1944, Band I, Würzburg: Verlag Weidlich, 1984, p. 108).