Tauragės rajonas/apskritis

Bažnyčia (neišliko)

Tauragės dekanatas, Telšių vyskupija

Vargonų meistras Pastatymo data Klaviatūros ir balsai
nežinomas 1808 1 manualas, 15 (16) registrų

Gaure_vargonai_1959 SUTVARKYTABažnyčia ir vargonai sudegė (1971). 1992 m. pastatyta nauja Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Griežykla buvo vargonų kairėje. Dumplės pleištinės, dvejos.

Vargonų pastatymo datą liudija įrašas viename iš kartušų vargonų viršuje: Soli Deo Honor Et Gloria Anno Domini 1808. Prospekto architektūrinė kompozicija ir puošyba buvo būdinga XIX a. pradžioje Žemaitijoje, todėl remiantis išlikusiais analogais (pavyzdžiui, Sedos, Vidsodžio, Vaiguvos bažnyčių vargonai), galima teigti, kad 1808 m. data žymi vargonų sukūrimo laiką.

Gaurės bažnyčios 1841 m. vizitacijos dokumentuose rašoma, kad „chore stovi 15 balsų vargonai, dažyti ir auksuoti“ [1], o 1845 m. vizitacijos bei 1873 m. inventoriaus knygose įrašyta, kad „chore stovi 16 balsų vargonai“. [2] Antruoju atveju į balsų skaičių, tikriausiai, buvo įtraukti ir Žvaigždiniai varpeliai, kurių įjungimo rankena dažnai būna greta registrų.

Buvusio Gaurės bažnyčios vargonų prospekto struktūra artima 2013 m. sudegusios Balbieriškio bažnyčios vargonų kompozicijai ir atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi – Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [3].

Gaurės bažnyčios vargonų puošyba – rokokinio stiliaus. Centrinė konsolė laikytina Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios vargonų prospekto centrinės konsolės vėlesnio laikotarpio kartote. Vargonų sparnų, taip pat prospekto laukelių, kitų drožinių ikonografija analogiška TrakųTverų, Sedos, Joniškėlio, Vėžaičių, Vaiguvos, Notėnų, Vidsodžio, LieplaukėsKantaučių, Pivašiūnų, Lėno (Latvija) bažnyčių vargonų prospektų apipavidalinimui.  Vargonų prospekto centrinėje dalyje matomas Apvaizdos akies simbolis (trikampė akis kamuolinių debesų apsuptyje ir iš jos sklindantys auksaspalviai spinduliai) buvo dažnas XVIII a. 9 deš.–XIX a. pr. vargonuose greta kartušų su herbais ar kitais įrašais. Tai matyti, pavyzdžiui, Joniškėlio, Sedos, Notėnų, Pivašiūnų, DapšioniųVaiguvos, Kantaučių, Lėno (Latvija) bažnyčiose. Ant šoninių didžiųjų bokštų įkomponuotos vazos formos konsolės – jos taip pat būdingos kitiems to meto Lietuvos vargonams (pavyzdžiui, Dapšionių, Šeduvos, Rozalimo, Pivašiūnų ir Vidsodžio bažnyčiose).

[1] LVIA, f. 669, ap. 2, b. 253, l. 559.

[2] LVIA, f. 669, ap. 2, b. 267, l. 76; LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 4, l. 199.

[3] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Batakių bažnyčioje, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio(~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.),Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806),Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.

Gaurės bažnyčios archyviniai dokumentai: 1806 m. vizitacija (LVIA , f. 669, ap. 2, b. 221, l. 492); 1841 m. vizitacija (LVIA , f. 669, ap. 2, b. 253, l. 559); 1845 m. vizitacija (LVIA , f. 669, ap. 2, b. 267, l. 76); 1873 m. inventorius (LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 4, l. 199); 1896 m. vizitacija (LVIA , f. 669, ap. 3, b. 2573, l. 27).

Dispozicija

Dispozicija 1968 m.

I manualas (C–f”’)
Bordun
Principal
Salicional
Flauto major
Octava
Super octave
Mixtura
Trompeta
16′
8′
8′
8′
4′
2′
1′
8′
II manualas
Bordun
Jula
Quinta
Terz.
8′
4′
3′
.
Pedalai (C–c’)
Principal
Subbass
8′
16′

II/I, I/Ped.

Žaliuzės II man.

Prospektas

Vargonų nuotraukos darytos ~1959–1960 m.

Gaure, ~1960 Gaure, 1959 Gaure, ~1960

Gaure, kartusas Gaure, didysis sparnas