Šiaulių rajonas/apskritis
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Šiaulių dekanatas, Šiaulių vyskupija
Vargonų meistras | Pastatymo data | Remontai, perstatymai | Klaviatūros ir balsai | Traktūra |
---|---|---|---|---|
Mateusz Raczkowski | 1792–1793 | 1932, Otto Kratokvil | 2 manualai, 24 registrai, varpeliai, būgnas / 2 manualai, pedalai, 19 registrų | mechaninė / pneumatinė |
Senojo instrumento duomenys (2 manualai, 24 registrai, varpeliai, būgnas) nurodyti Kurtuvėnų bažnyčios 1806 m. vizitacijoje: „nauji, dažyti, puikūs 24 balsų vargonai“ [1]. 1800 ir 1845 m. vizitacijų dokumentuose rašoma: „dviejų klaviatūrų, 26 balsų vargonai, su keturiomis dumplėmis, drožinėti, dažyti ir auksuoti, lėšomis jo Didenybe Nagurskio funduoti“. [2]
Autentiškas instrumentas neišliko, išliko tik barokinis vargonų prospektas. Barokiniam prospektui būdinga siaura, dviejų tarpsnių, 13 laukelių kompozicija. Žinomi trys išlikę šio tipo kompozicijos prospektai Troškūnų (1787–1789), Tytuvėnų (1789) ir Kurtuvėnų (1792–1793) bažnyčiose. Visuose šio tipo vargonuose prospekto centre yra įkomponuota arfa griežiančio karaliaus Dovydo skulptūra. Tarpusavyje minėti trys prospektai šiek tiek skiriasi centrinės dalies bangavimu: Troškūnų prospekte centrinė dalis tik nedaug išgaubta, o Tytuvėnų ir Kurtuvėnų vargonuose ši dalis grakščiai vinguriuodama suformuoja pusapvalį bokštelį.
Barokinį instrumentą 1932 m. Šiaulių meistras Otto Kratokvilas (emblema griežykloje) pakeitė nauju, senųjų vargonų vamzdžių naujam instrumentui nepanaudojo. .
Autentiška griežykla buvo vargonų prospekto centre, tai liudija išlikusios 26 registrų traukių angos. Taip pat yra išlikusios geležinės, rakto formos registrų įjungimo rankenos, analogiškos kaip Tytuvėnų bažnyčios vargonuose. 2014 m. ekspedicijos metu bažnyčios patalpose buvo aptikti sandėliuojami suniokoti autentiški, iki šiol neištirti metaliniai vamzdžiai (daugiau kaip 700 metalinių, daugiau kaip 50 medinių vamzdžių). Remiantis archyviniais šaltiniais, analogais (Tytuvėnų ir Troškūnų bažnyčių vargonai) ir išlikusių senųjų vamzdžių tyrimais, nustatyta, kad Kurtuvėnų bažnyčios vargonai turėjo 24 registrus, žvaigždinius varpelius ir akustinį būgną, kurie 1800 ir 1845 m. vizitacijose buvo priskaičiuoti kaip registrai. Buvo rekonstruota
Kurį laiką senieji Kurtuvėnų bažnyčios vargonai hipotetiškai buvo priskiriami Nicolausui Jantzonui ar jo sūnui Friedrichui Samueliui Jantzonui. Tačiau 2006 m. istorikė Raimonda Ragauskienė paskelbė naujų archyvinių duomenų apie Kurtuvėnų bažnyčią ir nurodė vargonų pastatymo datą bei autorių – vargonai pradėti statyti 1792 ir baigti 1793 m. (kai Nicolausas Jantzonas jau buvo miręs), juos pastatė mažai žinomas meistras iš Žemaitijos Mateuszas Raczkowskis [3]. Tačiau įdomu tai, kad šis meistras Kurtuvėnų bažnyčios dokumentuose vadinamas architektu: statant bažnyčią jis turėjo sumūryti bažnyčios skliautus (organizavo darbus) ir prižiūrėti bažnyčios statybą; minima, kad jis padaręs bažnyčios fasado brėžinį; 1792 m. organizavo medžiagų naujiems vargonams paruošimą ir rūpinosi specialaus kambario alavinei vargonų skardai lieti įrengimu. Remiantis Troškūnų ir Kurtuvėnų bažnyčių archyviniais duomenimis daroma prielaida, kad Raczkowskis ir Jantzonas bendradarbiavo kaip architektas ir vargonų meistras. Raczkowskio kaip architekto darbavimąsi prie vargonų patvirtina ir tai, kad 1802 m. sutartyje dėl naujų Joniškėlio bažnyčios vargonų statybos jis vadinamas ne vargondirbiu, bet „Žemaitijos kunigaikštystės architektu“. Archyviniai šaltiniai liudija, kad Raczkowskis buvo prityręs architektas ir statybų rangovas, samdomas įvairiems darbams ir pats samdęs vargondirbius konkretiems darbams. Taigi jam, kaip organizavusiam visus darbus, iš dalies priskiriama Kurtuvėnų bažnyčios vargonų autorystė, tačiau šiuose vargonuose akivaizdi Jantzono stiliaus įtaka: fragmentiškai išlikęs prospektas beveik tiksliai atkartoja Tytuvėnų ir Troškūnų vargonų prospektą, išlikusių medinių ir metalinių vamzdžių gamyba artima pastarųjų dvejų vargonų vamzdžių gamybos tipui.
[1] LVIA , f. 669, ap. 2, b. 221, l. 446.
[2] LVIA, f. 694, ap. 2, b. 339, lapai nenumeruoti; LVIA, f. 669, ap. 2, b. 267, l. 225 v.
[3] Raimonda Ragauskienė. „Kurtuvėnų bažnyčios raida: nuo pirmosios XV a. iki Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios“. In: Menotyra, No. 3 (44), Vilnius, 2006, p. 12–21.
Dabartinė dispozicija griežykloje (1932, Otto Kratokvil)
I manualas (C–g’’’) | II manualas | Pedalai (C–d’) | |||
Bordun Principal Gamba Fugara Gedeckt Octava Mixtur Cor anglais |
16’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 2’ 8’ |
Geigen princ. Flöte Vox coelestis Harmonica Flöte |
8’ 8’ 8’ 8’ 4’ |
Subbass Echobass Cello |
16’ 16’ 8’ |
PC II/P; Subokt II/I; MC I/I; Super II/I; PC I/P
H.reg. P; MF; F; Tutti |
Rekonstruota autentiška dispozicija
I manualas (C–f’’’) gs’ ~ 440 Hz | II manualas (C–f’’’) gs’ ~ 440 Hz | ||
---|---|---|---|
Pryncypał Bordon Oktawa Salicionał Undamaris Hol Flet Super Oktawa Flet Amabilis Qwinta Sedecyma Tercya Mixtura Trompet |
16’ 16’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 3’ 2’ 1 3/5’ IV ch. 8’ |
Pryncypał Quinta Dena Jule Flet Mayor Oktawa Flet Minor Super Oktawa Walflet Sedecyma Mixtur Vox Humana Vox campanarum |
8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 2’ 2’ 1’ III ch. 8’ (Varpelių karilionas) |
Akustinis būgnas / Pauke Žvaigždiniai varpeliai / Cymbelstern Manualų sankaba (II/I) 4 pleištinės dumplės |