Pakruojo rajonas, Šiaulių apskritis
Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Pakruojo dekanatas, Šiaulių vyskupija

Vargonų meistras Pastatymo data Remontai, perstatymai Klaviatūros ir balsai Traktūra
Nicolaus Jantzon 1764–1765 1852, 1883, 1897 (Juozapas Radavičius), 1911 (Emil Martin) 2 manualai, 21 registras, varpeliai, būgnas / 2 manualai, pedalai, 23 registrai mechaninė

Linkuva (2)Apie šių vargonų datą ir juos pastačiusį meistrą Nicolausą Jantzoną rašoma archyviniuose šaltiniuose, kuriuose taip pat nurodoma, kad vargonų puošybos darbai baigti tik po dešimtmečio: „1774 m. drožėjui Antoniui Chalchiewicziui sumokėta už 70 drožinių ant vargonų klijavimą“, tuo pačiu metu „tapytojas Antonis Żygłinskis nudažė vargonų prospektą alebastru ir paauksavo“ [1].

Darbo ties vargonais datos – 1852 ir 1883 m. – užfiksuotos vargonų prospekto viršuje esančiuose kartušuose. Jų nugarinėje pusėje yra įrašai lenkų kalba:

  • kairiajame kartuše: 1852 roku / drugi raz / złocony ten / Organ przez / P. Jana / Sanulenskiego / Starosta Szadow[-] / [skiego …..] / Staranie[m] / Macewicza Ple- / bana Linkowsk[iego] (liet. – „1852 metais, antrą kartą šie vargonai paauksuoti Šeduvos seniūno P. Jono Sanulenskio [ir] Linkuvos klebono Macevičiaus rūpesčiu“);
  • dešiniajame kartuše: 1883 Roku. / Ten Organ odnowiony / Przez Księdza / Jasinskiego Franciszka / Plebana Linkowskiego / […] S[y]lwestr. Maystra / Par. Linkow (liet. – „1883 metais Linkuvos klebono kun. Pranciškaus Jasinskio rūpesčiu šiuos vargonus atnaujino Linkuvos parapijos meistras Silvestras“).

1897 m. už senojo barokinio prospekto vargonų meistras iš Vilniaus Juozapas Radavičius pastatė naują instrumentą, o 1911 m. Rygos meistras Emilis Martinas šį instrumentą remontavo. Tai liudija ant vargonų griežyklos apatinės dalies skydo esantys įrašai lenkų kalba:

  • Na nowo Budowany organy Ten w roku 1897 przez majestra Jozefa Rudowicza / z Wilna (liet. – „1897 metais Vilniaus vargonų meistras Juozapas Rudavičius pastatė naujus vargonus“);
  • Ten organ jest strojony i miech przeklejony na nowo / 1911 r. Lipca miesiąca / przez majstra Emil Martin z Rygi (liet. – „šie vargonai statyti ir dumplės naujai perklijuotos 1911 m. liepos mėnesį, meistro Emilio Martino iš Rygos“).

Linkuvos bažnyčios vargonai laikomi pirmuoju savarankišku Nicolauso Jantzono darbu. Šie vargonai bei metais vėliau baigti Vilniaus bernardinų bažnyčios vargonai (1764–1766) laikomi ankstyvaisiais šio meistro kūriniais. Jų prospektuose matyti hamburgiškos vargonų statybos tradicijos elementas (kurio vėlesniuose Jantzono vargonuose nėra) – prospekto centre esančio pirmojo tarpsnio (Hauptwerk) laukeliai yra dviejų aukštų. Tačiau reikia pastebėti, kad į du aukštus jie dalijami išlenktu, o ne tiesiu karnizu, kaip būdinga Hamburgo meistrų darbams. Tie patys vargonų prospektai turi ir Karaliaučiaus didžiųjų vargonų tipinių bruožų – tai tridalė kompozicija prospekto šonuose (bokštas su dviem laukeliais) ir prospekto viršų puošianti karaliaus Dovydo figūra (didžiuosiuose Lietuvos vargonuose ši skulptūra stovi žemiau, prospekto centre).

Autentiškas instrumentas neišliko. Iki mūsų dienų išliko senojo Linkuvos bažnyčios instrumento prospektiniai vamzdžiai, o bažnyčios vienuolyno patalpose 2002 m. duomenimis dar buvo sandėliuojami senųjų vargonų oro skirstymo dėžių fragmentai. Autentiškoji griežykla buvo vargonų prospekto centre.

Kiek šie vargonai turėjo registrų, vieno atsakymo nėra. Pavyzdžiui, XVIII a. antros pusės Linkuvos bažnyčios dokumentuose rašoma, kad vargonai yra 29 registrų [2], bet šiame dokumente skaičius „9“ akivaizdžiai taisytas. O XIX a. pirmojoje pusėje, 1806 m. ir 1820 m. Linkuvos bažnyčios vargonų vizitacijos dokumentuose vargonai apibūdinami kaip „staliaus ir drožėjo darbo, dažyti ir auksuoti, 23 balsų“ [3]. Kadangi šiose vizitacijose vargonų varpeliai ir būgnas neminimi, tikėtina, kad jie įskaičiuoti į bendrą balsų kiekį.

Vis dėlto 2002 m. pavyko konstatuoti, kad Linkuvos vargonai turėjo 21 registrą. Remiantis autentiškų oro skirstymo dėžių fragmentų tyrimais senąjį instrumentą sudarė 2 manualai, 21 registras, varpeliai, būgnas. I manualo klaviatūra turėjo trumpąją oktavą CDEFGA–c’’’ (45 klavišai), 11 balsų, kurių vamzdžiai diatoniškai buvo išdėstyti ant dviejų ąžuolinių oro skirstymo dėžių [4]. II manualo klaviatūra taip pat turėjo trumpąją oktavą CDEFGA–c’’’ (45 klavišai), 10 balsų. Vamzdžiai buvo išdėstyti diatoniškai (CDEFGA–cs) ir chromatiškai (d–c’’’). Pedalų, manoma, vargonai neturėjo. Pirmojo manualo oro dėžėje yra papildomas vožtuvas, kuris, remiantis analogais, pavyzdžiui, Joniškio (Molėtų r.) bažnyčios vargonais, galėjo priklausyti Žvaigždinių varpelių įrenginiui.

Remiantis 2006 m. atliktais Joniškis (Molėtų r.) bažnyčios vargonų tyrimais, buvo nustatyti akivaizdūs Linkuvos ir Joniškio vargonų oro dėžių, prospektinių ir medinių vamzdžių gamybos panašumai. Tai paskatino iškelti hipotezę dėl Joniškio vargonų autorystės priskyrimo tam pačiam meistrui Nicolausui Jantzonui (daugiau žr. Joniškis (Molėtų r.) bažnyčios vargonai).

[1] Linkuvos bažnyčios dokumentai: MAB RS, f. 42, b. 13, l. 82–83.

[2] Linkuvos bažnyčios dokumentai Liber Computorum Conventus Lincoviensis 1755–1789: MAB RS , f. 43, b. 13, l. 71v.

[3] Linkuvos bažnyčios 1806 m. vizitacija: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 221, l. 628; Linkuvos bažnyčios 1820 m. vizitacija: LVIA, f. 669, ap. 2, b. 224, l. 125 v.

[3] Lietuvoje iki ~1770 m. sukurti vargonai pasižymėjo klaviatūra su trumpa didžiąja oktava, klaviatūros diapazonas CDEFGA–c’’’. Tokią klaviatūrą turėjo neišlikę nežinomo meistro vargonai Vilniaus bernardinų bažnyčioje (1614); šis diapazonas išliko Akmens bažnyčios portatyve, Kretingos Pranciškonų bažnyčios koplyčiosŠešuolių ir Pasienės (Latvija) bažnyčių vargonuose. Kaip vėliausias tokios oktavos pavyzdys minėtinas autentiškas vargonų Nidermuižos bažnyčioje (1811, Latvija) diapazonas (tai tikriausiai paskutiniai žinomi vargonai su tokia trumpąja oktava visoje Europoje. XX a. pr. Nidermuižos bažnyčios vargonų diapazonas buvo perdarytas ir yra FG–d’’’. Autentiškas diapazonas CDEFGA–c’’’ buvo nustatytas 2005 m.).

Dispozicija

Dabartinė dispozicija griežykloje (1897, Juozapas Radavičius)

I manualas (C–g’’’) II manualas Pedalai (C–d’)
Bordun
Principal
Gamba
Flut harmonique
Bordun
Octave
Viola di Gamba
Hohlflöte
Mixtur
Trompete
16’
8’
8’
8’
8’
4’
4’
4’
4 fach.
8’
Bordun
Geig.principal
Flut d’amour
Viola d’amour
Liebl.Gedackt
Voix Celeste
Octava
Viola
Flauto
Quintviola
16’
8’
8’
8’
8’
8’
4’
4’
4’
2 2/3’–2’
Majorbass
Subbass
Octave
16’
16’
8’
MC; II/I; PC; II man. oktavkopel

II manualo žaliuzės

Prospektas

Vargonų prospektas: 510 x 620 x 170 cm

Linkuva (2) Linkuva (13) Linkuva (7) Linkuva (1)

Linkuva (5) Linkuva (6) Linkuva (4) Linkuva (3)

Linkuva (8) Linkuva (9) Linkuva (10)

Griežykla

Linkuva (12) Linkuva (11)

Vamzdžiai

Linkuva vamzdziai (1) Linkuva vamzdziai (2)

Media

Audio Panorama
Linkuva (13)