Radviliškio rajonas, Šiaulių apskritis
Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Radviliškio dekanatas, Šiaulių vyskupija
| Vargonų meistras | Pastatymo data | Remontai, perstatymai | Klaviatūros ir balsai | Traktūra |
|---|---|---|---|---|
| nežinomas | iki 1792 | 1890 (Friedrich Weissenborn) | 1 manualas, 12 registrų, varpeliai, būgnas / 2 manualai, pedalai, 16 registrų | mechaninė |
Šeduvos bažnyčios vargonai datuojami remiantis 1792 m. bažnyčios inventoriaus informacija apie naujus vargonus: In choro Organum Novum a vocibus … [toliau tuščia vieta] [1]. 1806 m. Šeduvos bažnyčios vizitacijoje rašoma apie naujus 14 balsų vargonus [2]. Veikiausiai kartu su 12 registrų suskaičiuoti žvaigždiniai varpeliai ir akustinis būgnas, nes 1815 m. Šeduvos bažnyčios inventoriuje teigiama, kad „chore yra 12 balsų vargonai su keturiomis dumplėmis, … reikalauja remonto“ [3].
Šių barokinių vargonų architektūroje bene išraiškingiausiai įkūnyta tipinė Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrams būdingų vargonų prospektų forma (2 aukšti šoniniai bokštai, 1 žemesnis centrinis bokštelis bei keturi bokštus jungiantys laukeliai lenktais karnizais), dar aptinkama tokiuose Lietuvos vargonuose kaip Vilniaus Šv. Jurgio (~1760–1770), Vilniaus Visų Šventųjų (~1770), Joniškio (~1770–1780, Molėtų r.), Jiezno (~1770–1780), Kauno Evangelikų liuteronų (XVIII a. pab.), Tverų (~1800), Sedos (1803), Apytalaukio (XIX a. pr. / po 1807) bažnyčiose ar Vilniaus meistrų darbuose Latvijoje – Lašiuose (1798) ir Lėno kaime (1809).
Ant vargonų šoninių didžiųjų bokštų įkomponuotos vazos formos konsolės, kurios taip pat būdingos kitiems to meto Lietuvos vargonams (pavyzdžiui, Rozalimo, Dapšionių, Pivašiūnų ir Vidsodžio bažnyčiose). Šeduvos bažnyčios vargonų puošyba panaši į Tytuvėnų bažnyčios vargonų (1789, Nicolaus Jantzon) ornamentiką: voliutiniai sparnai, gaubti sparneliai, skiauterėmis apipintos riestės, stilizuotų drožlių ir kriauklių ornamentų sąjunga. Akivaizdūs Šeduvos ir Tytuvėnų vargonų didžiųjų sparnų ir laukelių puošybos ikonografiniai panašumai leidžia manyti, kad šiuos vargonus galėjo apipavidalinti vienos drožėjų dirbtuvės ar net tas pats meistras.
1890 m. už seno prospekto Jėkabpilio (dab. Latvija, Jekabpils; vok. Jacobstadt) meistras Friedrichas Weissenbornas sumontavo naujus vargonus (2 manualai, pedalai, 16 registrų). Tai liudija įrašas pieštuku vargonų viduje:
Friedrich
Weißenborn
aus Jacobstadt
erbaut
im 1890
Autentiškas instrumentas neišliko. Akustinio būgno ir žvaigždinių varpelių įrenginiai neišliko. Autentiški išliko tik prospektiniai registro Principal 8’ vamzdžiai.
[1] LVIA , f. 1671, ap. 4, b. 3, l. 118.
[2] LVIA , f. 669, ap. 2, b. 221, l. 473.
[3] LVIA , f. 1671, ap. 4, b. 3, l. 98.
Dispozicija griežykloje (1890, Friedrich Weissenborn)
| I manualas (C–f’’’) | II manualas | Pedalai (C–d’) | |||
| Bordun Principal Gamba Flüte Octave Flüte Trompete Mixtur |
16’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 8’ 3 fach |
Geigenprincipal Octave Fugara Gedeckt Offenflüte |
8’ 4’ 4’ 8’ 8’ |
Principalbass Octavbass Posaune |
16’ 8’ 16’ |
| Akustinis būgnas / Pauke | |||||
Vargonų prospektas: 530 x 400 x 175 cm
| Audio | Panorama | ||
 |
|||