Kelmės rajonas, Šiaulių apskritis
Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Kelmės dekanatas, Šiaulių vyskupija
Vargonų meistras | Pastatymo data | Klaviatūros ir balsai | Klaviatūrų traktūra | Registrų traktūra |
---|---|---|---|---|
Nicolaus Jantzon | 1789 | 2 manualai, 24 registrai, varpeliai, būgnas, varpelių karilionas | mechaninė | mechaninė |
Nuostabaus grožio Tytuvėnų bernardinų vienuolyno bažnyčioje šiandien galima išgirsti unikalius barokinius vargonus. Juos 1789 m. sukūrė žymusis Vilniaus vargonų meistras Nicolausas Jantzonas (Mikalojus Jansonas). Vargonai turi 2 manualus, 24 registrus, Žvaogždinius varpelius, Akustinį būgną ir labai retą įrenginį – suderintų varpelių karilioną (Vox campanorum).
Iki šių dienų beveik autentiškas išliko visas instrumentas: ketverios pleištinės dumplės, mechanika, vamzdynas. Šių vargonų išskirtinumas – pedalų klaviatūros nebuvimas, mat įprasta, kad tokio dydžio instrumentuose pedalai yra neatsiejama vargonų dalis. Tytuvėnuose pedalų nebuvimą iš dalies kompensuoja pirmojo manualo registrai Bordon 16’ ir Pryncypał 16’. Fleitinių ir principalinių balsų paletę papildo liežuvėliniai Trompet 8’ ir Vox Humana 8’ balsai. Tai – tipiška Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos instrumentų dispozicija. Šiandien Tytuvėnų bažnyčios vargonai yra didžiausi ir vertingiausi barokiniai vargonai Lietuvoje, sukurti mūsų krašto meistrų.
Tytuvėnų bažnyčios vargonų prospektui beveik identiški yra to paties meistro Jantzono vargonai Troškūnų bažnyčioje ir vos keleriais metais vėliau sukurti Kurtuvėnų parapinės bažnyčios vargonai (1792–1793, 2 manualai, 24 balsai, meistras Mateusz Raczkowski).
Vargonų puošyba panaši į Šeduvos bažnyčios vargonų (iki 1792, meistras nežinomas) ornamentiką: voliutiniai sparnai, gaubti sparneliai, skiauterėmis apipintos riestės, stilizuotų drožlių ir kriauklių ornamentų sąjunga. Akivaizdūs Tytuvėnų ir Šeduvos vargonų didžiųjų sparnų ir laukelių puošybos ikonografiniai panašumai leidžia manyti, kad šiuos vargonus galėjo apipavidalinti vienos drožėjų dirbtuvės ar net tas pats meistras.
Vargonų klaviatūros diapazonas C–f ’’’ buvo būdingas XVIII a. pab.–XIX a. pirmos pusės vargonams. Diapazoną C–f ’’’ turi Dotnuvos, Troškūnų, Lašių (Laśi, Latvija), Palūšės, Sudervės, Lučių (Лучай, Baltarusija) ir dalis kitų vargonų.
Autentiška dispozicija
I Manualas (C–f’’’) gs’ ~440 Hz | II Manualas (C–f’’’) gs’ ~440 Hz | ||
---|---|---|---|
Pryncypał Bordon Oktawa Salicionał Undamaris Hol Flet Super Octawa Flet Amabilis Qwinta Sedecyma Terciya Mixtura Trompet |
16’ 16’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 3’ 2’ 1 3/5’ IV ch. 8’ |
Pryncypał Flaut travers Jule Flet Mayor Oktawa Flet Minor Super Oktawa Walflet Sedecyma Mixtur Vox Humana Vox campanorum (Varpelių karilionas) |
8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 2’ 2’ 1’ III ch. 8’ (gs–f’’’) |
Bęben / Akustinis būgnas / Pauke Stella / Žvaigždiniai varpeliai / Cymbelstern Manualų sankaba (II/I) Signal /Kalkant Ventyl IM. / I manualo oro sistemos vožtuvas Ventyl IIM. / II manualo oro sistemos vožtuvas |
Audio | |
---|---|
HW = O 8′ | |
OW = Jl 8′, FlMn 4′ | |
HW = O 8′, Hfl 8, SP 4′ | |
OW = Fltr 8′ | |
OW = Fltr 8′, FlMj 8′ | |
HW = Sal 8′, UM 8′ | |
OW = Jl 8′, Wfl 2′ | |
HW = O 8′, Hfl 8′, SO 4′ | |
HW = O 8′, Hfl 8′, SO 4′, Q 3′ | |
HW = O 8′, SO 4′ | |
OW = P 8′, Fltr 8′, Jl 8′, O 4′ | |
Johann Kaspar Kerll (1627–1693). Passacaglia variata
Balys Vaitkus, VPC CD 001 |
|
Panorama | |
Video 1
DVD „Senieji Lietuvos vargonai“, 2008, TV Europa |
|
Video 2
Kelmės TV laida apie Tytuvėnų bažnyčios vargonus, 2009 |