Adakavas | Istoriniai Lietuvos vargonai

Tauragės rajonas/apskritis
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
Tauragės dekanatas, Telšių vyskupija

Vargonų meistras	Pastatymo data	Remontai, perstatymai	Klaviatūros ir balsai	Klaviatūrų traktūra	Registrų traktūra
nežinomas (Adam Gottlob Casparini ?)	XVIII a. II p.	1899, 1984–1986	1 manualas, 7 registrai	mechaninė	mechaninė

Adakavas

Adakavo bažnyčios vargonai sukurti XVIII a. antroje pusėje nežinomo meistro. Remiantis instrumento tyrimais ir analogais, spėjama, kad tai – Rytprūsių vargonų meistro kūrinys. Kadangi dabartinė Adakavo bažnyčia pastatyta 1793 m., o pastarieji vargonai yra labiau saloniniai, nei bažnytiniai, spėjama, kad jie anksčiau galėjo stovėti netolimame dvare. Pastarųjų metų tyrimai šį nedidelį pozityvą hipotetiškai leidžia priskirti meistrui Adamui Gottlobui Casparini.

1806 m. Adakavo bažnyčios vizitacijoje minimas naujas 7 balsų pozityvas. [1]

1899 m. vargonus remontavo Juozapas Vaišvila, tai liudija įrašas ant vamzdžio C: Reperowal Organ Juzef Wajszwillo 1899 Maja miesiąca.

Iki šių dienų vargonai (visi vamzdžiai, oro skirstymo dėžė, mechanika) išliko beveik autentiški. 1986 m. restauruojant vargonus buvo padarytos naujos dumplės ir registrų jungimo traktūra (UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“).

Instrumentas yra kompaktiškas, stovi galiniame Adakavo bažnyčios balkone – chore. Išvaizda nesukuria didelių vargonų įspūdžio. Tikriausiai todėl ant choro tvorelės krašto buvo sumontuotas tapytas skydas, vaizduojantis rokokinių vargonų fasadą. Dabar šis skydas pritvirtintas prie galinės bažnyčios sienos.

Griežykla yra vargonų nugaroje. Registrų pavadinimai yra ant vargonų šono, greta registrų įjungimo traukių.

Dumplės plaukiojančios, neoriginalios (pagamintos 1986 m. vargonų restauracijos metu).

Visi vamzdžiai, oro skirstymo dėžė, mechanika yra autentiški.