Molėtų rajonas, Utenos apskritis
Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Molėtų dekanatas, Kaišiadorių vyskupija

Vargonų meistras Pastatymo data Remontai, perstatymai Klaviatūros ir balsai Klaviatūrų traktūra Registrų traktūra
nežinomas ~1770–1780 1886, 1905, 1933, 1956 1 manualas, 11 registrų, varpeliai, būgnas mechaninė mechaninė

Joniskis (4)

Vargonai buvo sukurti ~1770–1780 m. Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių bažnyčiai, o bažnyčią uždarius 1886 m. perkelti į Joniškį. [1]

Joniškio bažnyčioje stovintys nerestauruoti, prastai veikiantys vargonai laikytini vienais seniausių išlikusių Vilniaus mokyklai priskiriamų barokinių vargonų (barokinis prospektas ir barokinis instrumentas). Šie vargonai neabejotinai yra Vilniaus mokyklos atstovo kūrinys, nes Joniškio vargonų prospekto architektūrinė kompozicija aptinkama įvairių Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrų palikime. Be to, šiuos vargonus hipotetiškai galima priskirti Vilniaus mokyklos atstovui Nicolausui Jantzonui, remiantis šio meistro ir jo aplinkos vargonų tyrimų rezultatais. [2]

Šių barokinių vargonų architektūroje bene išraiškingiausiai įkūnyta tipinė Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrams būdingų vargonų prospektų forma (2 aukšti šoniniai bokštai, 1 žemesnis centrinis bokštelis bei keturi bokštus jungiantys laukeliai lenktais karnizais), dar aptinkama tokiuose Lietuvos vargonuose kaip Vilniaus Šv. Jurgio (~1760–1770),Vilniaus Visų Šventųjų (~1770), Jiezno (~1770–1780), Šeduvos (iki 1792), Kauno Evangelikų liuteronų (XVIII a. pab.), Tverų (~1800), Sedos (1803), Apytalaukio (XIX a. pr. / po 1807) bažnyčiose ar Vilniaus meistrų darbuose Latvijoje – Lašiuose (1798) ir Lėno kaime (1809).

Vargonų prospekto didieji šoniniai sparnai skiriasi nuo kitų prospekto drožinių ornamentikos, todėl gali būti, kad jie buvo išdrožti vėliau ar kito meistro. Apskritai, Joniškio bažnyčios vargonų puošyba/drožyba artima panašiu metu sukurtiems Jiezno bažnyčios vargonams.

Apie vargonų remontą 1905, 1933 ir 1956 m. liudija ant registro Principal 4’ medinių vamzdžių išlikę įrašai:

  • ant tono d vamzdžio: „1956 Dragūnas“;
  • ant tono g vamzdžio: „šiuos vargonus tvarkiau ir derinau. Dragūnas“;
  • ant tono fs vamzdžio: „Reperowany ten organ 1905 rokac (?) / organ mistrz Augustyn Montwil“; „Šie vargonai iš pagrindų buvo taisyti 1933 metais 13-25 / taisė Jonas Šablinskas“; „1956 m. spalio mėn. šiems vargonams padarytas / kapitalinis remontas: apdengta klaviatūra / baltu celuloidu. Vargonų meistras Dragūnas / Juozas iš Kauno“.

Griežykla yra dešinėje vargonų pusėje.

Dumplės lygiagretinės, neoriginalios.

Dauguma vamzdžių, oro skirstymo dėžės, mechanika yra autentiški. Yra išlikusios autentiškos klaviatūros rėmo liekanos.

[1] Informacija apie vargonų perkėlimą pateikta 1965 m. klebonavusio kunigo (kunigas neidentifikuotas) rankraštyje apie Joniškio bažnyčios ir parapijos istoriją (rankraštis 2002 m. aptiktas Joniškio parapijos klebonijoje).

[2] Joniškio bažnyčios vargonus priskirti Jantzonui paskatino Linkuvos vargonų, kuriuos Jantzonas sukūrė 1764–1765 m., ir Joniškio vargonų oro dėžių, prospektinių ir medinių vamzdžių gamybos panašumai. Natūros tyrimų metu nustatyta, kad abiejų instrumentų oro dėžių konstrukcija ir gamybos tipas yra panašaus darbo:

  • Joniškio vargonų oro dėžių sklendės sujungtos medinėmis jungtimis ir užfiksuotos storais mediniais kaiščiais, senųjų Linkuvos vargonų oro dėžių sklendžių galai turi analogiškas plačias skyles kaiščiams;
  • Linkuvos ir Joniškio vargonų oro dėžių vožtuvų angos yra beveik vienodo ilgio, apie 33–35 cm, tai liudija buvus gana ilgus vožtuvus.

Be to, Joniškio bažnyčios vargonų priskyrimą Jantzonui galima pagrįsti ir šio meistro tiesioginiu ryšiu su Vilniaus bernardinais: yra žinoma, kad 1764–1768 m. Jantzonas pastatė net dvejus naujus vargonus Vilniaus bernardinų bažnyčiai (žr. išlikę Jantzono vargonai Bernardinų bažnyčioje ir neišlikę vargonai Bernardinų bažnyčios koplyčioje), taigi tęsiant bendradarbiavimą jam apie 1770 m. galėjo būti užsakyti vargonai ir Vilniaus Šv. Mykolo bernardinių bažnyčiai, nes tuo metu Vilniaus bernardinės buvo pavaldžios Vilniaus bernardinų vyresnybei.

Archyviniai Joniškio (Molėtų r.) bažnyčios dokumentai: 1806 m. vizitacija, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 221, l. 416; 1873 m. vizitacija, LVIA , f. 669, ap. 3, b. 1465, l. 87–88.

Dispozicija

Dispozicija griežykloje (2002)

Manualas (C–d’’’) gs’ ~440 Hz
Principal
Gamba
Gedackt
Principal
Flauto
Quinta
? (nėra vamzdžių)
Flauto
Flasznet
?
? (nėra vamzdžių)
8’
8’
8’
4’
4’
2 2/3’
?
4’
2’
1’
?

Rekonstruota autentiška dispozicija *

Manualas (C–d’’’) gs’ ~440 Hz
Principal
** Salcinal
Flet Major
Octava
Jula
Quinta
? (nėra vamzdžių)
Flet minor
** Flasznet
** Sedecima
(Trompete
8’
8’
8’
4’
4’
3’
?
4’
2’
1’
8’ arba Mixtur)
*** Žvaigždiniai varpeliai / Cymbelstern
**** Akustinis būgnas / Pauke

* Vargonų dispozicija buvo rekonstruota remiantis vamzdyno ypatumais ir analogais.

** Ženklu ** pažymėti registrai, kurių autentiški pavadinimai aptikti ant vamzdžių.

*** Varpelių įrenginys neišliko. Varpeliai buvo įjungiami atskiru vožtuvu manualo oro dėžėje.

**** Akustinio būgno įrenginys išardytas. Jį sudarė du mediniai atviri 8 pėdų vamzdžiai.

Prospektas

Vargonų prospektas: 455 x 380 x 150 cm

Joniskis (4) Joniskis (1) Joniskis (3) Joniskis (5)

Joniskis (2) Joniskis (24) Joniskis (8) Joniskis (6)

Joniskis (7) Joniskis (10) Joniskis (9) Joniskis (16)

Griežykla

Joniskis (11) Joniskis (12) Joniskis (18) Joniskis (17)

Joniskis (26) Joniskis (25)

Vamzdynas

Joniskis (15) Joniskis (14) Joniskis (13) Ne_Casparini_Joniskis1

Ne_Casparini_Joniskis

Mechanika

Joniskis (23) Joniskis (22) Joniskis (21) Joniskis (19)

Joniskis (20)