Vilniaus apskritis
Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) bažnyčia
Vilniaus dekanatas, Vilniaus arkivyskupija

Vargonų meistras Pastatymo data Remontai, perstatymai Klaviatūros ir balsai Traktūra
Joachim Friedrich Scheel 1763–65 XIX a. pab. (Juozapas Radavičius ?) 1 manualas, 11 registrų mechaninė

Vilnius_Jokubas (1)Istoriografijoje meistras užrašomas lietuviškai: Frydrichas Čelis [1].

XX a. pr. už senojo prospekto sumontuotas naujas instrumentas. Sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje vargonai buvo sunaikinti, autentiškas išliko tik prospekto rėmas, visi drožiniai ir skulptūros dingo. Vargonų prospektas pasižymėjo išskirtine drožyba: sparnuose ryškios regentinės juostos perauga į akanto šakas ir gausiai sulapoja, sparneliuose ir bokštelių viršuje esančiuose drožiniuose ryškios C formos riestės, ant didžiųjų šoninių bokštų „sėdėjo“ trimituojančių angeliukų išraiškingais veidais pora. Deja, šiandien bažnyčioje stovi tik „nuogas“ vargonų prospekto rėmas, apie drožinius ir angelų figūras žinoma iš archyvinio dokumento, kuriame teigiama, kad 1765–1766 m. tapytojas Antonis Szpakowskis [Spakowski] vargonus nudažė, paauksavo keturis angelų sparnus, už tai gavo 86 auksinus [2], bei istorinės vargonų fotografijos, darytos apie 1970-uosius (nuotraukoje matyti, kad sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje dar buvo likęs vienas angelas, ištiesęs tuščią ranką, o prospektas buvo išsaugojęs autentišką drožybą).

Šių vargonų prospektas itin artimas 1763 m. datuojamiems dviem vargonų projektams-eskizams Nr. 18 ir 21, sukurtiems, kaip teigiama, Ratnyčios, Dunilovo ir Nesvyžiaus bažnyčioms, ir atitinka Vilniaus mokyklos vargonų prospekto tipą – dviejų šoninių bokštų kompoziciją. Šių eskizų originalai saugomi Vilniaus dailės akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriuje [3]. Eskizuose pavaizduota seniausia dvibokštė vėlyvojo baroko ir rokoko vargonų prospekto kompozicija, ypač dažna Vilniaus vargonų meistrų darbuose – du aukšti pusapvaliai šoniniai bokštai, žemesnis trikampis centrinis bokštelis ir du į viršų riesti tarpiniai laukeliai. Eskizai Nr. 18 ir 21 išsiskiria simetrišku dekoratyviniu vargonų prospekto apipavidalinimu, juose plastiški augaliniai vėlyvojo baroko ornamentai derinami su dinamiškomis ir lanksčiomis regentystės stiliaus linijomis. Tarpusavyje šie eskizai skiriasi puošyba.

Autentiškoji griežykla buvo vargonų kairėje.

Autentiškas instrumentas neišliko.

[1] Šv. Jokūbo bažnyčia. LTSR kultūros ministerija. Paminklų restauravimo institutas. Vilnius, 1975; Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius, 1988, I d., p. 331. Šiuose šaltiniuose vargonų meistrą nustatęs tyrėjas ir anotacija neįvardyti.

[2] Euzebiusz Łopaciński. Materiały do dziejów rzemiosła artystycznego w Wielkim Księstwie Litewskim (XV–XIX w.). Warszawa: Wydawnictwo Państwowego Instytutu Historii Sztuki i Inwentaryzacji Zabytków, 1946, poz. 859.

[3] Rużne rysunki. Įklijų albumas, priklausęs Jonui Danauskui (?), inv. nr. 3344. Plačiau žr.: Povilionis, Girėnas. „XVIII a. Vilniaus meistrų vargonų prospektų projektai“. In; Kūrinys, menininkas, erdvė. Dailė 39. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 35–44; Povilionis, Girėnas. Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Vargonų paveldo centras, 2013, p. 91–92, 120, 144–146.

Prospektas

Vilnius_Jokubas (1) Vilnius_Jokubas (2) eskizas_18 eskizas_21

Media

Panorama
Vilnius_Jokubas (2)