Vilniaus apskritis
Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia
Vilniaus dekanatas, Vilniaus arkivyskupija

Vargonų meistras Pastatymo data Remontai, perstatymai Klaviatūros ir balsai Traktūra
Nicolaus Jantzon 1765–66 1839 (Johann Theodor Tiedemann), XIX a. pab. (Juozapas Radavičius), 2000 1 manualas, pedalai, 23 (24) registrai, 2 varpeliai, būgnas / 3 manualai, pedalai, 64 registrai mechaninė

Vilnius_Jonai (3)Vargonų meistro Nicolauso Jantzono autorystė nėra tiksliai įrodyta, tačiau pagrįsta istoriniais ir vargonų natūros tyrimais [1].

Šie vargonai buvo sukurti 1765–1766 m. ir stovėjo Polocko jėzuitų bažnyčioje. Diskutuojant apie Polocko jėzuitų bažnyčios vargonų pastatymo metus, susiduriama su skirtingomis versijomis. Jerzy Gołoso darbuose nurodomos dvi vargonų sukūrimo datos – 1750 m. ir apie 1770 m., Maria Kałamajska-Saeed mini 1765–1766 m., Mindaugas Paknys – 1770–1776 m., Ewa Smulikowska – 1775–1776 m. [2]. Įvertinus šiuos duomenis ir istorinių dokumentų bei natūros tyrimų rezultatus, tiksliausia šiandien Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje stovinčių vargonų pastatymo data laikytina 1765–1766 m.

Vilnius_Jonai (1)Po 1831 m. sukilimo rusų valdžiai uždarius Polocko Jėzuitų bažnyčią, vargonai buvo perduoti Vilniaus universitetui. Jų pergabeinimu rūpinosi vargonų meistras Antonis Hurinowiczius. 1837–1839 m. meistras Johannas Theodoras Tiedemannas su sūnumis Theodoru ir Franzu į Vilnių pervežtus vargonus sustatė bei išplėtė iki trijų manualų ir 40 registrų (padidintų vargonų dispoziciją 1861 m. išspausdino Janas Galiczius [3]). Tikėtina, kad perstatydami vargonus Tiedemannai rėmėsi Vilniaus bernardinų ir Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčių vargonų pavyzdžiais, nes po rekonstrukcijos prospektas įgavo panašumo į pastaruosius instrumentus.

XIX a. pabaigoje vargonus perstatė Vilniaus meistras Juozapas Radavičius: pristatė šoninius stačiakampius laukelius ir instrumentą padidino iki 47 registrų (buvo pastatytas naujas instrumentas, kuriame panaudota ir senų, autentiškų vamzdžių). 1948 m. bažnyčią uždarius, vargonai buvo sulaužyti. 1974 m. restauruotas vargonų prospektas, 1983–2000 m. UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ sumontavo naują trijų manualų, 65 balsų instrumentą (jame panaudota ir autentiškų medinių vamzdžių), pagaminti nauji prospekto drožiniai.

Analizuojant šių vargonų pokyčius nustatyta, kad praplėstame prospekte buvo pakeista autentiškų centrinės dalies bokštų viršutinių karnizų (antablementų) vieta – dabartinio viršutinio tarpsnio bokštų viršutiniai karnizai anksčiau karūnavo pirmo tarpsnio bokštus, o viršutinio tarpsnio išorinių laukelių karnizai priklausė pedalų bokštų vidinės pusės laukeliams. Autentiškų karnizų profiliai akivaizdžiai plastiškesni už vėlesnius neįmantraus profilio, kampuotus viršutinio tarpsnio vidinių laukelių karnizus. Vargonų viduje matyti žymių, kad originalūs karnizai perstatinėjant vargonus buvo kelis kartus įpjauti ir labiau išlenkti. Autentiški centrinės dalies apatinio tarpsnio žemųjų laukelių karnizai yra šiek tiek paprastesni už pedalinių laukelių karnizus, tačiau jų profiliai labai panašūs į to paties laikotarpio Vilniaus Šv. Jurgio, Vilniaus Visų Šventųjų, Jiezno ar Joniškio (Molėtų r.) bažnyčių vargonų, kurie neabejotinai priskiriami Vilniaus mokyklos meistrų aplinkai, karnizus. Vargonų vidaus ir išorės tyrimo metu buvo aptikti skirtingi medienos apdirbimo tipai ir senėjimo požymiai. Visa tai padėjo rekonstruoti autentišką Vilniaus Šv. Jonų vargonų išvaizdą. Nustatyta, kad pirminę prospekto kompoziciją sudarė trylika pirmojo tarpsnio elementų: du didieji šoniniai bokštai su išoriniais laukeliais ir centrinė dalis iš septynių laukelių.

Originalioji Vilniaus Šv. Jonų vargonų puošyba buvo gana identiška Jiezno ir Joniškio bažnyčiose esančių vargonų prospektų puošybos motyvams.

Teigiama, kad originalūs vargonai turėjo aštuonerias pleištines dumples [4], tačiau toks didelis dumplių kiekis originaliajame instrumente sunkiai tikėtinas.

Originali griežykla buvo vargonų prospekto centre.

Autentiški išliko kelios dešimtys medinių vamzdžių ir būgnas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus mokyklos atstovams priskiriamiems vargonams nebūdingas savarankiškas pedalų vamzdynas; Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios didieji vargonai buvo vieninteliai vargonai gausioje vieno manualo vargonų grupėje, turėję pedalų vamzdyną.

[1] Išsamiai šių vargonų autorystės klausimas diskutuojamas Girėno Povilionio monografijoje Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Vargonų paveldo centras, 2013, p. 212–221.

[2] Jerzy Gołos. „Casperiana Polonica“. In; Ars Organi, Vol. 30, 1967, p. 1091; Jerzy Gołos. Polskie organy i muzika organowa. Warszawa, 1972, p. 347; Maria Kałamajska-Saeed. Losy wyposażenia kościola Jezuitów w Połocku. Rocznik Historii Sztuki, Vol. XVII , Ossolineum, 1988, p. 133 (remiamasi istoriko Jerzy Paszendos informacija); Mindaugas Paknys. „Vargonų meistrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. In: Menotyra, No. 2 (23), Vilnius, 2001, p. 56; Ewa Smulikowska. Prospekty organowe w dawnej Polsce. Wrocław, 1989, p. 124–125.

[3] Jan Galicz. „O organach w Wilnie“. In: Ruch muzyczny, Warszawa, 1861, No. 8, p. 117–122, No. 9, p. 129–132.

[4] Gučas, R. „Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vargonai“. In: ISO congress, Vilnius, 2000; Drėma, V. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. Vilnius, 1997, p.196; Galicz, J. „O organach w Wilnie“. In: Ruch muzyczny, Warszawa, 1861, Nr. 9, p. 117–120.

Dispozicija

Dabartinė dispozicija griežykloje (2000, UAB Vilniaus vargonų dirbtuvė)

HW / I Manualas (C–g”’) SW / II Manualas (C–g”’) OW / III Manualas (C–g”’) Pedalai (C–f’)
Principal
Principal
Salicional
Flauto major
Unda Maris
Octave
Salicet
Flauto minor
Quinte
Super Octave
Tertia
Sedecima
Mixtura
Bombarde
Trompete
16′
8′
8′
8′
8′
4′
4′
4′
3′
2′
1 3/5′
1′
3-5 f. 4′
16′
8′
Bordun
Principal
Hohlflaut
Gemshorn
Violon
Vox coelestis
Octavflaut
Jula
Quinta dulce
Flauto
Flauto
Mixtura
Cornett
Basson
Trompete
Hautbois
16′
8′
8′
8′
8′
8′
4′
4′
3′
2′
1′
4 f. 2′
5 f. 8′
16′
8′
8′
Flauto major
Principal
Viola gamba
Flauto dulce
Rohrflaut
Octave
Gemshorn
Flauto
Quinte
Super Octave
Tertia
Quinte
Sedecima
Mixtura
Cymbel
Vox humana
Krummhorn
16′
8′
8′
8′
8′
4′
4′
4′
3′
2′
1 3/5′
1 1/3′
1′
3 f. 1′
3 f.
8′
8′
Subbass
Principalbass
Majorbass
Salicetbass
Subbass
Violonbass
Füllbass
Flautbass
Flautbass
Mixtura
Posaune
Dulcian
Trompete
Trompete
Tympanum
32′
16′
16′
16′
16′
8′
8′
8′
4′
4f. 4′
16′
16′
8′
4′
 Sankabos
II/I; II/III; III/I; I/P; II/P

Jano Galicziaus straipsnyje nurodyta vargonų dispozicija (1861)

Klawiatura 1sza Klawiatura 2ga Klawiatura 3cia Pedały
Pryncypał
Gamba
Quintadena
Unda maris
Octava
Jula
Flaut minor
Quinta
Octava
Durflet
Tercya
Mixtura
8’
8’
8’
8’
8’
4’
4’
6’
2ga 4’
2’
2’
0000
Bordun
Pryncypał
Violon
Flaut major
Trompet
Gemshorn
Blockflet
Quinta dulcis
Gemsehorn
Octava
Spielflet
16’
8’
8’
8’
8’
8’
4’
6’
4’
2’
1’
Flaut dulcis
Geige
Voxhumana
Rohrflet
Pryncypał
Gemsehorn
Octava
Quinta dulcis
8’
8’
8’
8’
4’
4’
4’
3’
Pozaune
Pryncypał
Salicet
Subbas
Puzon
Octava
Fühlbas
Flassinet
Octava
Mixture
32’
16’
16’
16’
16’
8’
8’
8’
2ga 4’
000

Rekonstruota autentiška dispozicija (hipotetinė, 1765–66, Nicolaus Jantzon) *

Manualas Pedalai Akustinis būgnas / Pauke
2 žvaigždės su 10 varpelių / Cymbelstern
8 dumplės
Bordun
Pryncypal
Salcynal
Flaut major
Unda maris
Octava
Jula
Flaut minor
Quinta
Super octava
Sedecima
Mixtura
Trompet
16’
8’
8’
8’
8’
4’
4’
4’
3’
2’
1’
IV ch.
8’
Pryncypal
Salcynal
Subbas
Octava
Fülbas (?)
Flassinet
Super octava
Durflet
Mixtura
16’
16’
16’
8’
8’
8’
4’
2’
IV ch.

* Tiksli autentiška dispozicija nežinoma, tačiau rekonstruota remiantis istoriografiniais šaltiniais ir natūros tyrimais.

 

Prospektas

Vargonų prospektas: 850 x 940 x 205 cm

Vilnius_Jonai (3) Vilnius_Jonai (1) Vilnius_Jonai (2) Vilnius_Jonai (4)

Vilnius_Jonai (7) Vilnius_Jonai (8) Vilnius_Jonai (6) Vilnius_Jonai (5)

Vamzdynas

Vilnius_Jonai (9) Vilnius_Jonai Vilnius_Jonai1

Media

Audio Panorama
Vilnius_Jonai (3)