Vilniaus apskritis
Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia
Vilniaus dekanatas, Vilniaus arkivyskupija
Vargonų meistras | Pastatymo data | Remontai, perstatymai | Klaviatūros ir balsai | Traktūra |
---|---|---|---|---|
Nicolaus Jantzon | 1765–66 | 1839 (Johann Theodor Tiedemann), XIX a. pab. (Juozapas Radavičius), 2000 | 1 manualas, pedalai, 23 (24) registrai, 2 varpeliai, būgnas / 3 manualai, pedalai, 64 registrai | mechaninė |
Vargonų meistro Nicolauso Jantzono autorystė nėra tiksliai įrodyta, tačiau pagrįsta istoriniais ir vargonų natūros tyrimais [1].
Šie vargonai buvo sukurti 1765–1766 m. ir stovėjo Polocko jėzuitų bažnyčioje. Diskutuojant apie Polocko jėzuitų bažnyčios vargonų pastatymo metus, susiduriama su skirtingomis versijomis. Jerzy Gołoso darbuose nurodomos dvi vargonų sukūrimo datos – 1750 m. ir apie 1770 m., Maria Kałamajska-Saeed mini 1765–1766 m., Mindaugas Paknys – 1770–1776 m., Ewa Smulikowska – 1775–1776 m. [2]. Įvertinus šiuos duomenis ir istorinių dokumentų bei natūros tyrimų rezultatus, tiksliausia šiandien Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje stovinčių vargonų pastatymo data laikytina 1765–1766 m.
Po 1831 m. sukilimo rusų valdžiai uždarius Polocko Jėzuitų bažnyčią, vargonai buvo perduoti Vilniaus universitetui. Jų pergabeinimu rūpinosi vargonų meistras Antonis Hurinowiczius. 1837–1839 m. meistras Johannas Theodoras Tiedemannas su sūnumis Theodoru ir Franzu į Vilnių pervežtus vargonus sustatė bei išplėtė iki trijų manualų ir 40 registrų (padidintų vargonų dispoziciją 1861 m. išspausdino Janas Galiczius [3]). Tikėtina, kad perstatydami vargonus Tiedemannai rėmėsi Vilniaus bernardinų ir Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčių vargonų pavyzdžiais, nes po rekonstrukcijos prospektas įgavo panašumo į pastaruosius instrumentus.
XIX a. pabaigoje vargonus perstatė Vilniaus meistras Juozapas Radavičius: pristatė šoninius stačiakampius laukelius ir instrumentą padidino iki 47 registrų (buvo pastatytas naujas instrumentas, kuriame panaudota ir senų, autentiškų vamzdžių). 1948 m. bažnyčią uždarius, vargonai buvo sulaužyti. 1974 m. restauruotas vargonų prospektas, 1983–2000 m. UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“ sumontavo naują trijų manualų, 65 balsų instrumentą (jame panaudota ir autentiškų medinių vamzdžių), pagaminti nauji prospekto drožiniai.
Analizuojant šių vargonų pokyčius nustatyta, kad praplėstame prospekte buvo pakeista autentiškų centrinės dalies bokštų viršutinių karnizų (antablementų) vieta – dabartinio viršutinio tarpsnio bokštų viršutiniai karnizai anksčiau karūnavo pirmo tarpsnio bokštus, o viršutinio tarpsnio išorinių laukelių karnizai priklausė pedalų bokštų vidinės pusės laukeliams. Autentiškų karnizų profiliai akivaizdžiai plastiškesni už vėlesnius neįmantraus profilio, kampuotus viršutinio tarpsnio vidinių laukelių karnizus. Vargonų viduje matyti žymių, kad originalūs karnizai perstatinėjant vargonus buvo kelis kartus įpjauti ir labiau išlenkti. Autentiški centrinės dalies apatinio tarpsnio žemųjų laukelių karnizai yra šiek tiek paprastesni už pedalinių laukelių karnizus, tačiau jų profiliai labai panašūs į to paties laikotarpio Vilniaus Šv. Jurgio, Vilniaus Visų Šventųjų, Jiezno ar Joniškio (Molėtų r.) bažnyčių vargonų, kurie neabejotinai priskiriami Vilniaus mokyklos meistrų aplinkai, karnizus. Vargonų vidaus ir išorės tyrimo metu buvo aptikti skirtingi medienos apdirbimo tipai ir senėjimo požymiai. Visa tai padėjo rekonstruoti autentišką Vilniaus Šv. Jonų vargonų išvaizdą. Nustatyta, kad pirminę prospekto kompoziciją sudarė trylika pirmojo tarpsnio elementų: du didieji šoniniai bokštai su išoriniais laukeliais ir centrinė dalis iš septynių laukelių.
Originalioji Vilniaus Šv. Jonų vargonų puošyba buvo gana identiška Jiezno ir Joniškio bažnyčiose esančių vargonų prospektų puošybos motyvams.
Teigiama, kad originalūs vargonai turėjo aštuonerias pleištines dumples [4], tačiau toks didelis dumplių kiekis originaliajame instrumente sunkiai tikėtinas.
Originali griežykla buvo vargonų prospekto centre.
Autentiški išliko kelios dešimtys medinių vamzdžių ir būgnas. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus mokyklos atstovams priskiriamiems vargonams nebūdingas savarankiškas pedalų vamzdynas; Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios didieji vargonai buvo vieninteliai vargonai gausioje vieno manualo vargonų grupėje, turėję pedalų vamzdyną.
[1] Išsamiai šių vargonų autorystės klausimas diskutuojamas Girėno Povilionio monografijoje Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Vargonų paveldo centras, 2013, p. 212–221.
[2] Jerzy Gołos. „Casperiana Polonica“. In; Ars Organi, Vol. 30, 1967, p. 1091; Jerzy Gołos. Polskie organy i muzika organowa. Warszawa, 1972, p. 347; Maria Kałamajska-Saeed. Losy wyposażenia kościola Jezuitów w Połocku. Rocznik Historii Sztuki, Vol. XVII , Ossolineum, 1988, p. 133 (remiamasi istoriko Jerzy Paszendos informacija); Mindaugas Paknys. „Vargonų meistrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. In: Menotyra, No. 2 (23), Vilnius, 2001, p. 56; Ewa Smulikowska. Prospekty organowe w dawnej Polsce. Wrocław, 1989, p. 124–125.
[3] Jan Galicz. „O organach w Wilnie“. In: Ruch muzyczny, Warszawa, 1861, No. 8, p. 117–122, No. 9, p. 129–132.
[4] Gučas, R. „Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vargonai“. In: ISO congress, Vilnius, 2000; Drėma, V. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. Vilnius, 1997, p.196; Galicz, J. „O organach w Wilnie“. In: Ruch muzyczny, Warszawa, 1861, Nr. 9, p. 117–120.
Dabartinė dispozicija griežykloje (2000, UAB Vilniaus vargonų dirbtuvė)
HW / I Manualas (C–g”’) | SW / II Manualas (C–g”’) | OW / III Manualas (C–g”’) | Pedalai (C–f’) | ||||
Principal Principal Salicional Flauto major Unda Maris Octave Salicet Flauto minor Quinte Super Octave Tertia Sedecima Mixtura Bombarde Trompete |
16′ 8′ 8′ 8′ 8′ 4′ 4′ 4′ 3′ 2′ 1 3/5′ 1′ 3-5 f. 4′ 16′ 8′ |
Bordun Principal Hohlflaut Gemshorn Violon Vox coelestis Octavflaut Jula Quinta dulce Flauto Flauto Mixtura Cornett Basson Trompete Hautbois |
16′ 8′ 8′ 8′ 8′ 8′ 4′ 4′ 3′ 2′ 1′ 4 f. 2′ 5 f. 8′ 16′ 8′ 8′ |
Flauto major Principal Viola gamba Flauto dulce Rohrflaut Octave Gemshorn Flauto Quinte Super Octave Tertia Quinte Sedecima Mixtura Cymbel Vox humana Krummhorn |
16′ 8′ 8′ 8′ 8′ 4′ 4′ 4′ 3′ 2′ 1 3/5′ 1 1/3′ 1′ 3 f. 1′ 3 f. 8′ 8′ |
Subbass Principalbass Majorbass Salicetbass Subbass Violonbass Füllbass Flautbass Flautbass Mixtura Posaune Dulcian Trompete Trompete Tympanum |
32′ 16′ 16′ 16′ 16′ 8′ 8′ 8′ 4′ 4f. 4′ 16′ 16′ 8′ 4′ – |
Sankabos II/I; II/III; III/I; I/P; II/P |
Jano Galicziaus straipsnyje nurodyta vargonų dispozicija (1861)
Klawiatura 1sza | Klawiatura 2ga | Klawiatura 3cia | Pedały | ||||
Pryncypał Gamba Quintadena Unda maris Octava Jula Flaut minor Quinta Octava Durflet Tercya Mixtura |
8’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 6’ 2ga 4’ 2’ 2’ 0000 |
Bordun Pryncypał Violon Flaut major Trompet Gemshorn Blockflet Quinta dulcis Gemsehorn Octava Spielflet |
16’ 8’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 6’ 4’ 2’ 1’ |
Flaut dulcis Geige Voxhumana Rohrflet Pryncypał Gemsehorn Octava Quinta dulcis |
8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 4’ 3’ |
Pozaune Pryncypał Salicet Subbas Puzon Octava Fühlbas Flassinet Octava Mixture |
32’ 16’ 16’ 16’ 16’ 8’ 8’ 8’ 2ga 4’ 000 |
Rekonstruota autentiška dispozicija (hipotetinė, 1765–66, Nicolaus Jantzon) *
Manualas | Pedalai | Akustinis būgnas / Pauke 2 žvaigždės su 10 varpelių / Cymbelstern 8 dumplės |
|||||
Bordun Pryncypal Salcynal Flaut major Unda maris Octava Jula Flaut minor Quinta Super octava Sedecima Mixtura Trompet |
16’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 4’ 3’ 2’ 1’ IV ch. 8’ |
Pryncypal Salcynal Subbas Octava Fülbas (?) Flassinet Super octava Durflet Mixtura |
16’ 16’ 16’ 8’ 8’ 8’ 4’ 2’ IV ch. |
* Tiksli autentiška dispozicija nežinoma, tačiau rekonstruota remiantis istoriografiniais šaltiniais ir natūros tyrimais.