Istoriniai Lietuvos vargonai

Vilniaus apskritis
Šv. Jurgio bažnyčia
Vilniaus dekanatas, Vilniaus arkivyskupija

Yra žinoma, kad Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos atstovas meistras Gerhardtas Arendtas Zelle ~1740 m. padirbdino vargonus Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčiai [1]. Spėjama, kad šio instrumento fragmentai galėjo išlikti Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčioje, nes, anot Jano Galicziaus, po 1831 m. sukilimo uždarius Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią, vargonai buvo perkelti į Šv. Jurgio bažnyčią [2]. Tačiau abejojama, ar vargonai buvo perkelti kartu su prospektu, nes Šv. Jurgio bažnyčios vargonų prospektas yra vėlesnis (~1770), o virš vargonų ant galinės bažnyčios sienos nutapytas herbinis fundatorių kartušas sutampa su fundatorių herbu, esančiu kartuše vargonų viršuje.

Jano Galicziaus straipsnyje išspausdinta Šv. Jurgio bažnyčios vargonų dispozicija (2 manualai, 20 registrų, varpeliai, būgnas). Tačiau šių vargonų prospekto architektūrinė kompozicija būdinga vieno manualo instrumentui (prospektas per mažas dviejų manualų insrumentui), todėl tikėtina, kad autentiškas Šv. Jurgio bažnyčios instrumentas buvo vieno manualo. O Šv. Kazimiero bažnyčioje buvusį nedidelį Zelle’s vieno manualo instrumentą perkėlus į Šv. Jurgio bažnyčią, spėjama, kad jis buvo panaudotas antrajam manualui (antrojo manualo registrų derinys primena nedidelių vienmanualių vargonų dispoziciją). Atitinkamai tai rodo, kad Šv. Kazimiero bažnyčios vargonų prospektas nebuvo perkeltas. Remiantis šiais faktais galima spėti, kad Šv. Jurgio bažnyčios vargonų autentiškąją dalį sudarė prospektas ir pirmas manualas su 11 registrų.

1937–38 m. vargonus Šv. Jurgio bažnyčioje iš pagrindų perstatė Vilniaus meistras Wacławas Biernackis, palikdamas tik istorinį prospektą ir dalį vamzdžių (2 manualai, pedalai, 21 registras).

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios vargonų prospekte bene išraiškingiausiai įkūnyta Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai būdingų prospektų forma (2 aukšti šoniniai bokštai, 1 žemesnis centrinis bokštelis bei keturi bokštus jungiantys laukeliai lenktais karnizais). Šie vargonai yra ir seniausias išlikęs tokios kompozicijos pavyzdys. Minėtini kiti Lietuvos vargonai – Vilniaus Visų Šventųjų (~1770), Joniškio (~1770–1780, Molėtų r.), Jiezno (~1770–1780), Šeduvos (iki 1792), Kauno Evangelikų liuteronų (XVIII a. pab.), Tverų (~1800), Sedos (1803), Apytalaukio (XIX a. pr. / po 1807) bažnyčiose ar Vilniaus vargonų meistrų darbai Latvijoje – Lašiuose (1798) ir Lėno kaime (1809) [3].

Vargonų prospekto drožybos originalioje plastikoje naudojami dekoro motyvai, kurių drožybos stilius nepanašus į daugelį Vilniaus mokyklos arealo vargonų – pavyzdžiui, puošnios asimetriškos, akanto ar palmės šakeles primenančios rokailės. Tačiau yra ir analogijų: Vilniaus Šv. Jurgio vargonų konsolės turi bendrumo su Vilniaus arkikatedros ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Oginskių koplyčios vargonų konsolėmis; sparnų ir sparnelių ryškios pailgos C ir S formos riestės panašios į regentinius juostinius ornamentus Daugų ir Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo (dominikonų) bažnyčių vargonuose. Manoma, kad šiuo metu Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios vargonų prospekto cokolio karnizą puošiančios voliutinės riestės iš tikrųjų turėjo puošti skulptūrų postamentus, nes ant kiekvieno postamento yra išlikę po tris iškilusius kaiščius, prie kurių galėjo būti pritvirtintos voliutos (ši prielaida daroma remiantis analogiškais voliutinių riesčių atvejais daugelio kitų vargonų skulptūrų postamentų puošyboje, pavyzdžiui, Jiezno, Tytuvėnų bažnyčių vargonuose).

Originali griežykla buvo vargonų šone. Dabartinė griežykla yra vargonų centre.

Iš XVIII a. vargonų autentiškas išliko prospektas ir kelios dešimtys medinių ir metalinių vamzdžių. 

[1] Werner Renkewitz, Jan Janca. Geschichte der Orgelbaukunst in Ost- und Westpreussen von 1333 bis 1944, Band I, Würzburg: Verlag Weidlich, 1984, p. 214.

[2] Jan Galicz. „O organach w Wilnie“. In: Ruch muzyczny, Warszawa, 1861, No. 9, p. 132.

[3] Rytprūsių meistrų tarpe tokia vargonų architektūra gana reta, minėtini pavieniai pavyzdžiai – tai Mosengelio arba Caspari (meistras tiksliai nenustatytas) vargonai Kaimės liuteronų bažnyčioje (~1725 / 1733–1735, dab. Заречье, Kaliningrado sr.) ir 1734–1737 m. meistro Caspari vargonų pozityvas Karaliaučiaus Neurosgerteno rajono bažnyčioje (išliko tik archyvinės vargonų nuotraukos).

• Dispozicija
• Prospektas
• Vamzdynas
• Media

Media

Audio		Panorama