Vilniaus apskritis
Šv. Kotrynos bažnyčia
Vilniaus dekanatas, Vilniaus arkivyskupija
| Vargonų meistras | Pastatymo data | Remontai, perstatymai | Klaviatūros ir balsai | Traktūra |
|---|---|---|---|---|
| Joachim Friedrich Scheel, Ludwik Jozef Klimowicz | 1761 | XIX a. pab. | 1 manualas, 11 registrų, varpeliai, būgnas | mechaninė |
Šių meistrų (Joachim Friedrich Scheel, Ludwik Jozef Klimowicz) duetui taip pat priskiriami Vilniaus Šv. Teresės bažnyčios vargonai, kurių kompozicija analogiška Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios vargonų prospektui. Prospekto architektūroje įžvelgiama sunkiai įvardijamos kilmės stilistinė kryptis, nes ji visiškai svetimas aplinkinių kraštų vargondirbystės tradicijoms. Prospektą sudaro į piramidę panaši centrinio bokšto ir šoninių laukelių struktūra. Šios itin retai Lietuvoje aptinkamos formos tikslių analogų nepavyko rasti nei LDK priklausiusiose Latvijos, Baltarusijos teritorijose, nei kaimyninėse ar barokinių vargonų statybos požiūriu stilistiškai artimose šalyse. Į šį modelį iš dalies panaši Feimanių bažnyčios (Latvija) vargonų struktūra.
Šių vargonų prospektas itin artimas XVIII a. vargonų projektui-eskizui Nr. 11, kurio originalas saugomas Vilniaus dailės akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriuje [1]. Eskizas tiesiogiai siejamas su Šv. Kotrynos bažnyčios vargonais, nes tikslios prospekto karnizų ir griežyklos brėžinių linijos rodo, kad piešinio autorius gebėjo daryti architektūrinius brėžinius, išmanė vargonų specifiką, todėl veikiausiai buvo nupieštas specialiai ir juo remiantis sukurti minėti vargonai.
Originali griežykla buvo kairėje vargonų pusėje.
Autentiškas instrumentas neišliko, nes XIX a. pab. vargonai buvo iš pagrindų perstatyti, o sovietmečiu, uždarius bažnyčią, instrumentas visiškai sunaikintas. Iš autentiškų vargonų išliko tik prospektas, keli mediniai vamzdžiai ir Žvaigždinių varpelių įrenginio fragmentai.
[1] Rużne rysunki. Įklijų albumas, priklausęs Jonui Danauskui (?), inv. nr. 3344. Plačiau žr.: Povilionis, Girėnas. „XVIII a. Vilniaus meistrų vargonų prospektų projektai“. In; Kūrinys, menininkas, erdvė. Dailė 39. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 35–44; Povilionis, Girėnas. Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Vargonų paveldo centras, 2013, p. 146–147.
Archyvinė (autentiška) dispozicija * * Archyvinė dispozicija pateikiama Marcino Zglińskio straipsnyje „Budownictwo organowe na terenie dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego do około 1850 roku w świetle najnowszych badań“ (In: Materiały. Muzyka, 2003, No. 3. Varšuva, p. 91). Straipsnio autorius remiasi M. Morelowskio išrašais iš 1761 m. kontrakto dėl vargonų pastatymo Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, kurį sudarė vargonų meistrai Joachimas Friedrichas Scheelis (Szell), Ludwikas Klimowiczius ir kunigas A. Wołłowiczius (Valavičius). ** Registro tokiu pavadinimu vargonų dispozicijose nėra. Tikėtina, kad tai buvo užrašymo klaida. Pagal analogus šioje vietoje galėtų būti liežuvėlinis registras, pavyzdžiui, Trompete. Vargonų prospektas: 565 x 355 x 162 cm
Manualas
Pryncypał
Flet maior
Flet minor
Salicyiant
Jula
Flet
Oktaw
Quinta
Super oktawa
Mixtura
** Puleison8’
8’
4’
4’
4’
4’
4’
3’
2’
II ch.
8’
Akustinis būnas/ Pauke
Žvaigždiniai varpeliai / Cymbelstern
Panorama
