Vilniaus apskritis
Vilniaus universitetas, Aula
Vilniaus dekanatas, Vilniaus arkivyskupija

Vargonų meistras Pastatymo data Remontai, perstatymai Klaviatūros ir balsai Traktūra
nežinomas XVIII a. pab. XIX a., 1975–79 1 manualas, 10 registrų / 1 manualas, pedalai, 11 registrų mechaninė

Vilnius_Universitetas (4)Anot Vlado Drėmos, šie vargonai iki 1834 m. buvo perkelti iš Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčios į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Marijos paguodos koplyčią [1]. Vl. Drėma remiasi informacija, paskelbta 1834 m. lapkričio 9 ir 20 d. Vilniuje išėjusiame laikraštyje Dziennik Wileński. Tačiau dėl datos (1834) kyla abejonių, perkėlimas turėjo įvykti vėliau, nes: pirma, Vilniaus Pranciškonų bažnyčios 1844 m. vizitacijoje teigiama bažnyčioje stovint dvejiems vargonams: vieni 12 balsų virš moterų galerijos (tai, tikriausiai, galiniame bažnyčios chore buvę didieji vargonai, dabar esantys Daugų bažnyčioje) ir 10 balsų presbiterijos chore (dabar esantys Vilniaus universiteto auloje); antra, Pranciškonų bažnyčia buvo uždaryta tik 1864 m. ir tada šios bažnyčios altoriai, paveikslai ir kita dalis bažnyčios reikmenų buvo perkelti į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią, o didieji Pranciškonų bažnyčios vargonai 1863–1867 m. buvo perkelti į Daugų bažnyčią, kur stovi ir šiandien.

1975–79 m. vargonai perkelti/pastatyti Vilniaus universiteto auloje, į senąjį-barokinį prospektą buvo įmontuotas naujas instrumentas, pridėti pedalai (darbus atliko Respublikinis kultūros paminklų restauravimo trestas).

Piotras Wojciechowicz, XX a. pr., Bielsk Podlaski, Lenkija

Piotr Wojciechowicz, XX a. pr., Bielsk Podlaski, Lenkija

Prospekto kompozicijos forma panaši į Karaliaučiaus ir Kuršo meistrų prospektus, tačiau skiriasi plastiškai išlenkta laukelių viršutinių karnizų linija, nes Karaliaučiaus ir Kuršo meistrų prospektuose karnizai dažniausiai tiesūs. Bokštus jungiantys tarpiniai laukeliai yra sudvejinti. Analogiški prospektai yra Skarulių (XIX a. pr.) ir Pavandenės (1802) bažnyčių vargonuose. Vilniaus universiteto aulos vargonų prospekto kompozicija panaši į .

Vilniaus universiteto aulos vargonai priskiriami Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai ir jos atstovams, remiantis išlikusiu autentišku XVIII a. antros pusės eskizu Nr. 13 su pastarųjų vargonų prospektu, eskizo originalas saugomas Vilniaus dailės akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriuje [2]. Beje, tikėtina, kad pagal Universiteto aulos vargonus vilnietis meistras Piotras Wojciechowiczius XX a. pradžioje pastatė kopiją Palenkės Belsko (Bielsk Podlaski, Lenkija) Švč. Mergelės Marijos ir šv. Mykolo bazilikoje. Taip teigti leidžia identiškos šių vargonų prospektų proporcijos ir drožybos detalių ornamentika.

Griežykla yra kairėje vargonų pusėje.

Dumplės plaukiojančios, neoriginalios.

Autentiškas išliko tik prospektas. Instrumentas yra naujas (1979).

[1] Vladas Drėma. Vilniaus Šv. Jono bažnyčia. Vilnius, 1997, p. 208.

[2] Rużne rysunki. Įklijų albumas, priklausęs Jonui Danauskui (?), inv. nr. 3344. Plačiau apie eskizų tyrimus žr.: Povilionis, Girėnas. „XVIII a. Vilniaus meistrų vargonų prospektų projektai“. In; Kūrinys, menininkas, erdvė. Dailė 39. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, p. 35–44; Povilionis, Girėnas. Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Vargonų paveldo centras, 2013, p. 133–153.

Dispozicija

Dabartinė dispozicija griežykloje (1975–79)

I manualas (C–f”’) Pedalai (C–c’)
Octava
Flaut principal
Flaut major
Quinta
Flauto minor
Super Octava
Walflet
Tertia
Sedecima
Mixtura
4’
8’
8’
3’
4’
2’
2’
1 1/3’
1’
IV ch.
Subbass 16’
Man. / Ped.

Prospektas

Vargonų prospektas: 470 x 313 x 138 cm

Vilnius_Universitetas (4) Vilnius_Universitetas (3) Vilnius_Universitetas (1) Vilnius_Universitetas (5)

eskizas_23 Bielsk Podlaski

Media

Audio Panorama
Vilnius_Universitetas (1)