Tverai | Istoriniai Lietuvos vargonai

Plungės rajonas, Telšių apskritis
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Plungės dekanatas, Telšių vyskupija

Vargonų meistras	Pastatymo data	Remontai, perstatymai	Klaviatūros ir balsai	Traktūra
nežinomas	~1800	XIX a. pab. (po 1897, Friedrich Weissenborn), 2001	1 manualas, 12 registrų, būgnas, varpeliai / 2 manualai, pedalai, 15 registrų	mechaninė

Tverai (8) Vargonų pastatymo data nurodoma remiantis archyviniais dokumentais: Tverų bažnyčios 1806 m. vizitacijoje minimi „puikūs 12 balsų vargonai, tryliktas balsas – Dzwonki [Cymbelstern – G. P.], keturioliktas – Bębny [Pauke – G. P.], remonto nereikalauja“ [1]. 1820 m. Tverų bažnyčios vizitacijoje teigiama, kad „instrumentą oru aprūpina trejos [pleišto formos – G. P.] dumplės“ [2].

Autentiškas instrumentas neišliko. XIX a. pabaigoje (po 1897) Tverų bažnyčioje už senojo vargonų prospekto naują (dabartinį) instrumentą (2 manualai, pedalai, 15 registrų) sumontavo meistras Friedrichas Weissenbornas iš Jėkabpilio. Tai patvirtina griežykloje esanti firminė emblema.

2001 m. vargonus taisė meistras Alvydas Šeduikis.

Iš autentiškų vargonų išliko prospektas su jame esančiais vamzdžiais ir Žvaigždiniai varpeliai. Žvaigždiniai varpeliai (tonai c’–e’–g’–c’’) yra vargonų viduje, atjungti nuo oro padavimo sistemos.

Šių barokinių vargonų architektūroje bene išraiškingiausiai įkūnyta tipinė Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrams būdingų vargonų prospektų forma (2 aukšti šoniniai bokštai, 1 žemesnis centrinis bokštelis bei keturi bokštus jungiantys laukeliai lenktais karnizais), dar aptinkama tokiuose Lietuvos vargonuose kaip Vilniaus Šv. Jurgio (~1760–1770), Vilniaus Visų Šventųjų (~1770), Joniškio (~1770–1780, Molėtų r.), Jiezno (~1770–1780), Šeduvos (iki 1792), Kauno Evangelikų liuteronų (XVIII a. pab.), Sedos(1803), Apytalaukio (XIX a. pr. / po 1807) bažnyčiose ar Vilniaus meistrų darbuose Latvijoje – Lašiuose(1798) ir Lėno kaime (1809).