Vilnius, Arkiktedra bazilika | Istoriniai Lietuvos vargonai

Vilniaus apskritis
Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
Vilniaus dekanatas, Vilniaus arkivyskupija

Vargonų meistras	Pastatymo data	Remontai, perstatymai	Klaviatūros ir balsai	Traktūra
Nicolaus Jantzon (?)	1780–85	1857, 1889 (Juozapas Radavičius), XX a. I p. (Wacław Biernacki), 1969 (Alexander Schuke Orgelbau Potsdam)	2 manualai, 18/20 registrų, varpeliai, būgnas / 3 manualai, pedalai, 49 registrai	mechaninė / mechaninė-elektropneumatinė

Vargonai XIX a., po antro perstatymo

Šiandien Vilniaus arkikatedroje stovintys vargonai iliustruoja originalios prospekto kompozicijos ir dviejų rekonstrukcijų sintezę. Vargonai apie 1780–1785 m. buvo pastatyti Vilniaus augustinų bažnyčioje, 1857 m. perkelti į Vilniaus katedrą (dab. arkikatedra). Apie vargonų perkėlimą buvo rašoma 1861 m. kunigo Jano Galicziaus straipsnyje [1].

Vargonų prospektas buvo du kartus, 1857 ir 1888–1889 m., padidintas – paaukštintas ir praplėstas. XX a. pirmoje pusėje Vilniaus meistras Wacławas Biernackis instrumentą du kartus iš pagrindų perstatė, bet prospekto struktūros nebekeitė. 1969 m. už istorinio prospekto sumontuotas naujas Vokietijos firmos „Alexander Schuke“ instrumentas (3 manualai, pedalai, 49 registrai).

Vargonų tyrimai ir hipotetinė autentiško prospekto rekonstrukcija suteikia galimybę šiuos vargonus sieti su Vilniaus vargondirbystės mokykla ir meistru Nicolausu Jantzonu. Daroma prielaida, kad pirminis (autentiškas) prospektas buvo vieno tarpsnio, sudarytas iš 9 laukelių, o XIX a. patyrė du esminius perstatymus. Autentiškos vargonų išvaizdos rekonstrukcija buvo derinama su pirminės šio instrumento vietos Vilniaus augustinų bažnyčioje analize. Ištyrus vargonų vidų, akivaizdžiai matyti skirtingi prospekto rėmo medienos apdirbimo, patamsėjimo, medinių detalių sujungimo fragmentai. Tai leido nustatyti, kad autentiškajam prospektui priklausė du didieji vidiniai dabartinio prospekto bokštai su juos juosiančiais laukeliais ir antro tarpsnio trijų laukelių grupė. Atkūrus pirminę Vilniaus augustinų bažnyčios–Vilniaus katedros vargonų išvaizdą buvo įžvelgta tipinė Vilniaus vargondirbystės mokyklos prospekto kompozicija. Negana to, rekonstruota struktūra vizualiai ypač artima Vilniaus meistro Nicolauso Jantzono 1781/1783 m. sukurtų vargonų prospektui Budslavo bazilikoje (buv. bernardinų bažnyčioje) [2].

XIX a., po antro perstatymo	XIX a., po pirmo perstatymo
XVIII a., hipotetinis autentiškas prospektas	Nicolaus Jantzon, 1781/1783, Budslav

Vilniaus arkikatedros vargonų puošybai būdingos išryškintos C formos riestės, jos perauga į vingresnes formas, augalų šakeles. Kaip ir daugelyje barokinių vargonų prospektų, čia bokštus remia kartušinės konsolės, šonus puošia pailgi voliutiniai sparnai. Ištįsusių sparnų šonuose aiškiai susipina riestės, sparnų vingiai paįvairinami karpytų skiauterių juostomis. Tokie skiauterių ir riesčių motyvai derinami Semeliškių bažnyčios vargonų prospekte, bet pastarojo drožyba paprastesnė ir plokštesnė. Panašūs, į skiauteres ir lapus peraugantys liepsnelių ir drožlių motyvai aptinkami Budslavo bažnyčios vargonų prospekte.

Skulptūrų stilistika yra trijų skirtingų laikotarpių, karalius Dovydas sukurtas gerokai anksčiau už kitas skulptūras. Neatmestina prielaida, kad Dovydo skulptūra galėjo priklausyti 1729 m. Vilniaus katedroje pastatytiems vargonams, apie kuriuos 1743 m. vizitacijos dokumente rašoma: „Vargonai 8 balsų, įrengimas paprasto darbo, viršuje karaliaus Dovydo statula“. Senieji katedros vargonai neišliko, tačiau tikėtina, kad senoji skulptūra buvo saugoma katedroje, o XIX a. viduryje pastatyta ant dabartinių vargonų. Kitos skulptūros vėlesnės: angeliukas (amūras) prospekto viduryje galėjo atsirasti po 1857 m. rekonstrukcijos, keturios skulptūros vargonų viršuje – po 1888–1889 m. meistro Radavičiaus atliktos rekonstrukcijos [3].

Juozapas Radavičius už praplėsto vargonų prospekto pastatė naują instrumentą, o senasis instrumentas buvo perduotas Naujojo Daugėliškio bažnyčiai. Iš Jantzono vargonų N. Daugėliškyje išliko dalis medinių vamzdžių, o oro dėžės bei dauguma vamzdžių, manoma, yra XIX a. vidurio (1857).

Tarp Vilniaus arkikatedros ir Budslavo bažnyčios vargonų bendra dar ir tai, kad abu turėjo po du manualus, pirmo ir antro manualo vamzdynai buvo sumontuoti viename tarpsnyje, pedalų nebuvo (Jano Galicziaus straipsnyje rašoma, kad į Vilniaus arkikatedrą iš Vilniaus augustinų bažnyčios buvo perkelti dviejų manualų vargonai, o pedalai sumontuoti vėliau [4]). 1857 m. perstatant Vilniaus arkikatedros vargonus, buvo panaudota ir senų vamzdžių, todėl tikėtina, kad po perstatymo dviejuose manualuose liko ir autentiškų registrų. Galicziaus straipsnyje 1861 m. yra užfiksuota to meto vargonų dispozicija (2 manualai, pedalai, 24 registrai), joje daug sutapimų su Budslavo bažnyčios vargonų dispozicija. Apie Vilniaus arkikatedros autentiškų vargonų dispoziciją minima Augustinų bažnyčios 1820 m. vizitacijoje: vargonai turi 2 manualus, 20 balsų ir 4 dideles dumples [5]. Gali būti, kad autentiškas instrumentas turėjo 18 registrų, varpelius ir būgną, nes visus susumavus gautume 20 balsų.

Originali griežykla buvo vargonų prospekto centre.

Originale buvo ketverios pleištinės dumplės.

Autentiškas instrumentas neišliko. Originaliuose vargonuose pirmo ir antro manualo vamzdynai buvo išdėstyti viename lygyje: centre – antras manualas, šonuose – pirmas manualas.

[1] Jan Galicz. „O organach w Wilnie“. In: Ruch muzyczny, Warszawa, 1861, No. 8, p. 117–122, No. 9, p. 129–132.

[2] Išsami Vilniaus arkikatedros vargonų analizė paskelbta Girėno Povilionio monografijoje Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius: Vargonų paveldo centras, 2013, p. 221–229.

[3] Juozapo Radavičiaus atlikta vargonų rekonstrukcija minima archyviniame dokumente: LVIA , f. 604, ap. 4, b. 4156.

[4] Jan Galicz …, No. 9, p. 129.

[5] LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3671, l. 218v.

Dispozicija

Dabartinė dispozicija griežykloje (1969, Alexander Schuke Orgelbau Potsdam)

HW / I manualas (C–g”’)		SW / II manualas (C–g”’)
Bordun Principal Rohrflöte Gambe Oktave Hohlflöte Quinte Oktave Cornett Gross-Mixtur Klein-Mixtur Trompete Trompete	16′ 8′ 8′ 8′ 4′ 4′ 2 2/3′ 2′ 3-4 f. 6-7 f. 4 f. 16′ 8′	Quintadena Principal Koppelflöte Salicional Oktave Holzflöte Dulzflöte Sesquialtera Waldflöte Nassat Mixtur Cymbel Bombard Schalmei Tremulant	16′ 8′ 8′ 8′ 4′ 4′ 4′ 2-3 f. 2′ 1 1/3′ 5 f. 3 f. 16′ 8′ –
OW / III manualas (C–g”’)		Pedalai (C–f’)
Gedackt Quintadena Principal Rohrflöte Oktave Terz Quinte Oktave Scharff Vox humana Tremulant	8′ 8′ 4′ 4′ 2′ 1 3/5′ 1 1/3′ 1′ 4 f. 8′ –	Untersatz Principal Subbass Principalbass Gedacktbass Oktave Bauernflöte Bass – Zink Mixtur Posaune Trompete Clairon	32′ 16′ 16′ 8′ 8′ 4′ 2′ 3 f. 6 f. 16′ 8′ 4′
II / I; III / I; I / P; II / P Free combinations ABCD (D divided for manuals and pedal); Pedal combination E Plenum, Zungen ab, HR zu Plenum, Cymbelstern

Archyvinė dispozicija (1861, pagal Jano Galicziaus aprašymą) *

Klawiatura 1sza		Klawiatura 2ga		Pedały
1. Bordun 2. Pryncypał 3. Flaut major 4. Salicet 5. Trompet 6. Flaut minor 7. Fletravers 8. Octava 9. Quinta 10. Mixtura	16’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 4’ 3’ 000	1. Flet major 2. Quintadena 3. Vox humana 4. Unda maris 5. Jula 6. Pryncypał amabilis 7. Flassflet 8. Octava	8’ 8’ 8’ 8’ 4’ 4’ 2’ 2’	1. Bordun 2. Pryncypał 3. Flaut major 4. Salicet 5. Trompet 6. Flaut minor	16’ 8’ 8’ 8’ 8’ 4’