Nicolausas Jantzonas (Mikołaj Janson, Jantzen, Jantsen, 1720–1791/1793) laikomas bene ryškiausiu XVIII a. antros pusės Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos atstovu.
Pirmą kartą Vilniuje minimas 1752 m. kaip pameistrys Gerhardto Arendto Zelle’s dirbtuvėse, atvykęs iš Hamburgo. [1] Tikėtina, kad 1752 m. Vilniuje Jantzonas darbavosi prie Zelle’s statomų naujų Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų, nes archyviniuose dokumentuose minima, kad jis naujai įrengiamiems liuteronų bažnyčios vargonams paaukojęs 3 auksinus ir 24 grašius. 1753 m. Jantzonas vedė Zelle’s dukterį Anną Elisabethą [2], 1761 m., uošviui mirus, tikėtina, perėmė jo dirbtuvių veiklą. 1764 m. prisiekė miesto pilietybę Vilniaus magistratui [3], 1775 m. vasario 9 d. atsisakė Vilniaus miesto iždininko pareigų visam laikui. [4]
Tikriausiai Nicolauso Jantzono mokinys/bendradarbis buvo vargonų meistras Mateuszas Raczkowskis.
Sūnus Friedrichas Samuelis Jantzonas taip pat buvo vargonų meistras.
1764–1766 m. statydamas naujus vargonus Vilniaus bernardinų bažnyčioje, meistras išardė senuosius Vilniaus bernardinų bažnyčios vargonus (1614), dalį panaudojo naujame instrumente. 1765 m. dokumentai su smulkiu senojo instrumento aprašymu liudija prieš išardant buvus „labai brangius“ vargonus (lot. cum maximo Sumptu). [5]
Yra išlikęs meistro parašas. 2013 m. rudenį Girėnas Povilionis Budslavo bernardinų bažnyčios vargonuose aptiko šio instrumento autorystę patvirtinantį faktą – pirmo manualo oro dėžėje buvo surastas autentiškas Jantzono parašas ir data:
Nicolaus Jantzon
Anno 1781 17 maey
Jantzonui hipotetiškai galima priskirti Joniškio (Molėtų r.) bažnyčios vargonus (~1770–1780), remiantis šio meistro ir jo aplinkos vargonų tyrimų rezultatais.
Žinomų darbų sąrašas:
Vietovė | Pastatas, patalpa | Data | Duomenys apie instrumentą | Darbų pobūdis | Būklė |
---|---|---|---|---|---|
Linkuva | Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia | 1764–65 | 2 man. / 21 / varpeliai / būgnas | naujas | išliko prospektas |
Vilnius | Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia | 1764–66 | 2 man. / ped. / 31 | naujas | išliko prospektas |
Polockas, Baltarusija / Vilnius* | Jėzuitų bažnyčia / Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto (Šv. Jonų) bažnyčia | 1765–66 | 1 man. / ped. / 22 | naujas | išliko prospektas |
Vilnius | Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia, Šv. Florijono koplyčia | 1768 | 1 man. / 8 | naujas | neišliko |
Vilnius** | Augustinų bažnyčia / Arkikatedra bazilika | 1780–1785 | 2 man. / 20 | naujas | išliko prospektas |
Budslavas, Baltarusija | Švč. Mergelės Marijos (bernardinų) bazilika | 1781/1783 | 2 man. / 21 | naujas | išliko |
Ružanistokas, Lenkija*** | Dominikonų bažnyčia | ~1785 | 2 man. / 36 | naujas | neišliko |
Troškūnai | Švč. Trejybės (buv. bernardinų) bažnyčia | 1787–89 | 2 man. / 23 | naujas | išliko prospektas |
Tytuvėnai | Švč. Mergelės Marijos (buv. bernardinų) bažnyčia | 1789 | 2 ma. / 25 | naujas | išliko |
* Vargonai po 1831 m. sukilimo, uždarius Polocko jėzuitų vienuolyną ir vargonus perdavus Vilniaus universitetui, buvo pergabenti Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią. ** Vargonai Vilniaus augustinų bažnyčioje (perkelti į Arkikatedrą baziliką) hipotetiškai priskiriami Jantzonui, nes jie buvo analogiškos struktūros kaip Budslavo bažnyčios (dab. bazilikos) vargonų prospektas, tik mažesnių proporcijų. Vargonai į Vilniaus arkikatedrą perkelti 1857 m., vėliau kelis kartus padidinti: paaukštinti ir praplėsti. *** Jantzono autorystę su šiais vargonais sieja lenkų menotyrininkė Ewa Smulikowska (Prospekty organowe w dawnej Polsce. Wrocław, 1989, p. 124). |
Plačiau apie N. Jantzoną žr.: Girėnas Povilionis, Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, 2013, p. 37–56.
[1] Agnius Urbanavičius. Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 metais. Sąrašas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009, p. 356.
[2] Nicolausas Jantzonas minimas šiuose archyviniuose dokumentuose: LVIA , SA –5142, l. 511;
LVIA , SA –5150, l. 314v–315; LVIA , f. 1218, ap. 1, b. 14, l. 45r; LVIA , f. 458, ap. 1, b. 241; LVIA , f. 218, ap. 1, b. 20, l. 6v; LVIA, f. 1008, ap. 1, b. 65, l. 6r.
[3] Agnius Urbanavičius. Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 metais. Sąrašas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2009, p. 338.
[4] Mindaugas Paknys. Vargonų meistrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Menotyra, No. 2 (23), Vilnius, 2001, p. 60.
[5] Chronologia erectionis et fundatiotis conventus et custodiae Vilnensis ADS: Franciscum ordinis minorum de de observantia ex varijs vetustissimis condicibus ac monumentis Patrum Nostrum diligenter collecta conscriptaque per A.R.P. Thomam Digon praedicatorem generalem Patrem provinciae ac ahronologum sub officio A.V.P. Stephani Romanowicz custodis ac gvardiani Vilnen: Anno Dni 1668. Paminklų restauravimo ir projektavimo institutas. Vilniaus bernardinų vienuolyno archyvo kronikos, Fotokopija, F. 5, Ap. 9, B. 9, t. 5, p. 268–274, kopija yra Kultūros paveldo centro archyve.