Kėdainių district, Kauno region
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
Kėdainių deanery, Kauno diocese

Master Date Repair, rebuilding Instrument Klaviatūrų traktūra Registrų traktūra
nežinomas 19th c. Beg. / po 1807 20th c. Beg. (Martynas Masalskis) 1 manualas, 14 registrų, varpeliai, būgnas / 1 manualas, pedalai, 9 registrai mechaninė mechaninė

Apytalaukis_prospektasAutentiškas instrumentas neišliko. 20th c. pradžioje vargonai buvo iš pagrindų perdaryti/perstatyti, įmontuotas naujas romantinis instrumentas – 1 manualas, pedalai, 9 registrai, su atskira griežykla vargonų priekyje/centre. Dabartinis instrumentas panašus į Panevėžio vargonų meistro Martyno Masalskio darbus, todėl tikėtina, kad jis šiuos vargonus ir perstatė.

Originalioji griežykla, buvusi dešinėje vargonų pusėje, po perstatymo buvo panaikinta, išliko tik registrų traukių angos. Pagal angas sprendžiama, kad autentiška senųjų vargonų dispozicija buvo vieno manualo, 14 registrų, turėjo varpelius ir būgną.

Barokinis prospektas atstovauja reprezentaciniam Lietuvos barokinių vargonų pavyzdžiui – pirmavaizdžiui, kurį sudaro septynios dalys: trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir keturi lygūs laukeliai. Ši forma dar aptinkama tokiuose Lietuvos vargonuose kaip Vilniaus Šv. Jurgio (~1760–1770),Vilniaus Visų Šventųjų (~1770), Joniškio (~1770–1780, Molėtų r.), Jiezno (~1770–1780), Šeduvos (iki 1792), Kauno Evangelikų liuteronų (18th c. End), Tverų (~1800), Sedos (1803) bažnyčiose ar Vilniaus meistrų darbuose Latvijoje – Lašiuose (1798) ir Lėno kaime (1809).

Prospektą puošia klasicistinio stilliaus ornamentika – vamzdžių viršūnes dengia ne drožiniai, bet mediniai skydai, ant kurių, tikėtina, buvo nutapyti rokokinių drožinių ornamentai. Centrinis kartušas papuoštas klasicistine vaza.

Iki šių vargonų Apytalaukio bažnyčioje dar būta 7 balsų pozityvo – senieji vargonai minimi 1807 m. inventoriuje. [1] Tačiau remiantis natūros tyrimais ir vargonų analogais Vidsodžio, Kantaučių bažnyčiose, tikėtina, kad dabar bažnyčioje esantys vargonai galėjo būti sukurti po 1807, XIX a. pradžioje, arba perkelti iš kitos bažnyčios.

[1] Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios. Žinynas. Vilnius: Pradai, 1993, p. 148.

Stoplist

Dabartinė dispozicija (20th c. Beg., Martynas Masalskis)

Manualas (C–c’’’) Pedalai (C–d’)
Bordun
Geigenprincipal
Gamba
Harmonika
Vox coelestis
Gedackt
Oktava
Superoktava
16′
8′
8′
8′
8′
8′
4′
2′
Subbass 16’
Man. / Ped.

Façade

Vargonų prospektas: 480 x 420 x 170 cm

Prospektas Prospekto fragmentas Prospektas Varpelių liekanos

Console

Senosios griežyklos vieta, traukių angos

Griežykla

Media

Audio Panorama