Lasi
Laśi, Latvia
Evangelical Lutheran Church
| Master | Date | Repair, rebuilding | Instrument data |
|---|---|---|---|
| Friedrich Samuel Jantzon | 1798 | 20th c. Beg, Herberts Kolbe | 1 manual, 9 (?) stops / 1 manual, pedals, 9 stops |
Bažnyčioje stovi fragmentiškai išlikę 1798 m. Vilniaus meistro Friedricho Samuelio Jantzono sukurti vargonai, tai liudija įrašas vargonų viduje, oro dėžėje:
Friederich Samuel –
Jantzen.
Anno Domini 1798…
Šių barokinių vargonų architektūroje bene išraiškingiausiai įkūnyta tipinė Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistrams būdingų vargonų prospektų forma (2 aukšti šoniniai bokštai, 1 žemesnis centrinis bokštelis bei keturi bokštus jungiantys laukeliai lenktais karnizais), dar aptinkama tokiuose Lietuvos vargonuose kaip Vilniaus Šv. Jurgio (~1760–1770),Vilniaus Visų Šventųjų (~1770), Joniškio (~1770–1780, Molėtų r.), Jiezno (~1770–1780), Šeduvos (iki 1792), Kauno Evangelikų liuteronų (18th c. End), Tverų (~1800), Sedos (1803), Apytalaukio (19th c. Beg. / po 1807) bažnyčiose ar Latvijoje – Lėno kaime (1809).
Autentiškas instrumentas neišliko. 20th c. Beg. instrumentą iš pagrindų perstatė latvių meistras Hertberts Kolbe. Jis ant senųjų manualo oro skirstymo dėžių (diapazonas C–f’’’ [1]), sumontavo naują 9 balsų vamzdyną, jame panaudojo keletą senų vamzdžių. Instrumentą papildė nauja pedaline klaviatūra su savarankišku dviejų registrų vamzdynu, padarė naujas lygiagretines dumples.
Griežykla yra dešinėje vargonų pusėje.
Dumplės lygiagretinės, neoriginalios.
Autentiški tik keli mediniai vamzdžiai.
[1] Vargonų klaviatūros diapazonas C–f ’’’ buvo būdingas 18th c. End–XIX a. pirmos pusės vargonams. Diapazoną C–f ’’’ turi Dotnuvos, Tytuvėnų, Troškūnų, Palūšės, Sudervės, Lučių (Лучай, Baltarusija) ir dalis kitų vargonų.
Vargonų prospektas: 535 x 460 x 178 cm
