Lithuanian Historical Organs

Pasīne, Latvia
Church of St. Dominic and St. Joseph

Daugiau kaip 300 kilometrų nuo LDK centro Vilniaus, Lietuvos dominikonų provincijai priklausiusioje Pasienės bažnyčioje (dab. Latvija) stovi vėlyvojo baroko vargonai, datuojami 1765-aisiais ir priskiriami nenustatytam Vilniaus meistrui. Tyrimų metu ant vargonų registro Jula tono C vamzdžio buvo rastas įrašas:

Jula 4. ped 1765 In Wilda [1]

XIX a. antroje pusėje buvo pridėta pedalinė klaviatūra su 2 registrais, 20th c. pradžioje perdaryta autentiška dispozicija, kelių registrų vamzdynas pakeistas naujais vamzdžiais.

Vargonų architektūra – tai tipinė Vilniaus vargondirbystės mokyklos meistrams būdingo keturių dalių vargonų prospekto kompozicija. Pasienės vargonai laikomi pirmuoju Vilniaus meistrų sukurto keturdalio vargonų prospekto pavyzdžiu [2]. Šiuos vargonus įrėmina gaubti poligonaliniai, beveik pusapvaliai bokštai (analogiški bokštai yra Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios vargonuose) [3].

Vargonų prospekto drožiniai, ypač kartušinių konsolių ornamentika gana artima maždaug vienalaikių Kėdainių Šv. Jurgio (~1760–1770) ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčių vargonų puošybai.

Pasienės vargonuose sumontuotas unikalus akustinio būgno tipas – vienas per vidurį pusiau padalytas, atviras medinis vamzdis su viena pėda. Tokį pat būgno tipą turi dar dveji vargonai – Giedraičių (~1810) ir Prezmos (1815, meistras Tadeuszas Abramowiczius) bažnyčiose, šį būgną turėjo ir sudegę Balbieriškio bažnyčios vargonai (1802). Visi ketveri vargonai priskiriami Vilniaus meistrų grupei, yra panašaus laikotarpio (išskyrus keliais dešimtmečiais anksčiau pastatytus Pasienės vargonus). Vargonai turi ir kitų bendrų bruožų: analogiška registrų traukių forma griežykloje, verpstės formos (kūginiai) metalo vamzdžiai ir kt.

Griežykla yra dešinėje vargonų pusėje. Klaviatūra buvo su trumpa didžiąja oktava, diapazonas CDEFGA–c’’’ [4].

Dumplės lygiagretinės, neautentiškos. Tačiau dumplių apačioje yra du pleištiniai oro semtuvai, manoma, perdaryti iš autentiškų pleištinių dumplių.

Dauguma vamzdžių, oro skirstymo dėžė, mechanika yra autentiški.

[1] Wilda senąja vokiečių kalba buvo vadinamas Vilnius.

[2] Bene vėliausias Vilniaus meistrų sukurto keturdalio vargonų prospekto pavyzdys – Judrėnų (~1810) bažnyčios vargonai. Minėtini ir kiti šio tipo prospektai: Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Oginskių koplyčioje (~1770), Antazavės (1795), Pabaisko (18th c. End), Lieplaukės (1807), Tabariškių (18th c. End), Vaiguvos (po 1804) bažnyčiose, Slanimo (XVIII a. II p.) bernardinų bažnyčioje Baltarusijoje. Panašia keturdale struktūra pasižymi ir Juozapavos bažnyčioje stovinčių nenustatytos autorystės vargonų (~1830) prospektas.

[3] Gaubti poligonaliniai, beveik pusapvaliai bokštai XVII –XVIII a. buvo būdingi Hamburgo, Gdansko ar Karaliaučiaus meistrų vargonuose. Tuo tarpu Vilniaus meistrų didžiųjų vargonų prospektuose juos sistemingai imta naudoti nuo XVIII a. 9 dešimtmečio. Pasienės ir Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčių mažieji vargonai laikytini ankstyviausiais pavyzdžiais.

[4] Lietuvoje iki ~1770 m. sukurti vargonai pasižymėjo klaviatūra su trumpa didžiąja oktava, klaviatūros diapazonas CDEFGA–c’’’. Tokią klaviatūrą turėjo neišlikę nežinomo meistro vargonai Vilniaus bernardinų bažnyčioje (1614); šis diapazonas išliko Akmens bažnyčios portatyve, Kretingos Pranciškonų bažnyčios koplyčios, Linkuvos, Šešuolių bažnyčių vargonuose. Autentiškas vargonų Nidermuižos bažnyčioje (Latvija) diapazonas minėtinas kaip vėliausias tokios oktavos pavyzdys, datuojamas 1811 m.

• Stoplist
• Façade
• Pipes
• Bellows