Kėdainiai
Kaunas region
Church of St. George
Kėdainiai deanery, Kaunas archdiocese
| Master | Date | Repair, rebuilding | Instrument |
|---|---|---|---|
| nežinomas | ~1760–1770 | XIX a. pab., 1978 | 1 manualas, 10 registrų, varpeliai, būgnas |
Griežykla yra dešinėje vargonų pusėje.
Autentiškos dumplės pleištinės, dvejos, šiuo metu nenaudojamos. 1978 m. restauruojant vargonus buvo sumontuotos naujos dumplės (restauravo UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“), o autentiškos atjungtos, stovi vargonų chore.
Dalis vamzdyno, oro skirstymo dėžės, mechanika yra autentiški. Didžioji vamzdyno dalis nauja (1978), išliko tik nedidelė dalis medinių autentiškų ir XIX a. pabaigos vamzdžių.
Instrumento klaviatūra apima visą didžiąją oktavą C–c’’’, tokia klaviatūra buvo būdinga XVIII a. vidurio–XIX a. pradžios vargonams. [1]
Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios vargonų puošyba atstovauja vėlyvojo baroko–rokoko krypčiai, Lietuvos vargonuose būdingai XVIII a. 7–8 dešimtmečiais. Šiuos vargonus puošiančių kartušų kompozicija ir kartušus imituojantys ornamentai panašūs į Tabariškių, Kriaunų, Medininkų ir Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčių vargonų puošybą, o prospekto drožiniai, ypač kartušinių konsolių ornamentika gana artima maždaug vienalaikių Pasienės (Latvija) ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčių vargonų puošybai.
Vargonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi – Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [2].
[1] Pirmi archyviniuose XVIII a. dokumentuose oficialiai įvardyti vargonai, turėję visą klaviatūrą, buvo Nicolauso Jantzono vargonai Vilniaus bernardinų bažnyčioje (1764–1766); tokią klaviatūrą turėjo 2013 m. sudegę Balbieriškio bažnyčios vargonai. Diapazoną C–c’’’ turi Janapolės, Kėdainių Šv. Juozapo, Pabaisko, Raguvėlės bažnyčių instrumentai, vargonai dabartinėje Baltarusijoje – Senųjų Vosyliškių, Žirmūnų, Geranainių bažnyčiose.
[2] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės, Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (19th c. Beg.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.), Rozalimo (1796), Notėnų (19th c. Beg.), Kriaunų (~1780), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806), Panemunėlio (18th c. End), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (19th c. 1st half) bažnyčiose.
Dispozicija griežykloje (po 1978)
| Manualas (C–d’’’) gs’ ~440 Hz | |
|---|---|
| Principal Flauto Flauto Major Oktava Flauto Minor Quinta Walflet Tertia Mixtura * Unda Maris |
8p 8p 8p 4p 4p 3p 2p 1 3/5p III ch. 8p |
| ** Žvaigždiniai varpeliai / Cymbelstern *** Akustinis būgnas / Pauke |
|
* Registro Unda Maris vamzdžiai neautentiški, o pagal eiliškumą ir analogus šioje vietoje galėjo būti tik liežuvėlinis balsas Trompet.
** Varpelių įrenginys neišliko.
*** Akustinio būgno įrenginį sudaro du atviri mediniai, tonų D ir Ds vamzdžiai.
Vargonų prospektas: 395 x 260 x 138 cm
| Audio | Panorama | ||
 |
|||