Alytaus rajonas/apskritis
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Alytaus dekanatas, Kaišiadorių vyskupija
| Vargonų meistras | Pastatymo data | Remontai, perstatymai | Klaviatūros ir balsai | Traktūra |
|---|---|---|---|---|
| nežinomas | XIX a. pr. | XX a. pr. (Wacław Biernacki) | 1 manualas, 14 registrų, varpeliai arba būgnas / 2 manualai, pedalai, 13 registrų | mechaninė / mechaninė-pneumatinė |
Šių vargonų rokokinis prospektas į Pivašiūnus galėjo būti perkeltas iš kitos bažnyčios XX a. pradžioje ar kiek anksčiau, kadangi 1830 m. Pivašiūnų bažnyčios inventoriaus dokumente minimas tik 7 balsų pozityvas (LVIA, F. 694, Ap. 1, B. 3776, L. 393, K. Misiaus išrašas).
XX a. pr. vargonus iš pagrindų perstatė Vilniaus meistro Wacławo Biernackio firma: už seno prospekto buvo sumontuotas naujas 2 manualų su pedalais, 13 registrų instrumentas. Senojo instrumento dalys nebuvo panaudotos. Barokinius vargonus buvus 14-os registrų liudija vargonų šone išlikusi senosios griežyklos vieta su angomis registrų traukėms.
Vargonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi – Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [1].
Vargonų puošyba – rokokinio stiliaus. Nuo prospekto nuimta keletas puošybos detalių ir panaudotos Pivašiūnų bažnyčios interjere: vargonų konsolės puošia bažnyčios kolonas ir altoriaus kryžiaus postamentą (šoninės konsolės pakabintos ant piliorių, o prie šiek tiek perdarytos centrinės konsolės pritvirtintas kryžius su Nukryžiuotuoju).
Griežykla buvo dešinėje vargonų pusėje.
Autentiškas instrumentas neišliko.
[1] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės, Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio (~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.), Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Semeliškių (1781), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806), Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.
Dabartinė dispozicija (XX a. pr., Wacław Biernacki)
| I manualas (C–f”’) | II manualas | Pedalai (C–d’) | |||
| Principal Bordon Vox coelestis (Dolce) Gedeckt Octava Flauto Trompet |
8′ 16′ – 8′ 4′ 4′ 8′ |
Violino Gedeckt Amabile Sonette |
4′ 8′ 4′ 4′ |
Sub Bass Oktav Bass |
16′ 8′ |
| Kop. Ped.Man. I; Koppel Oktav I Kop. Ped. Man. II; Koppel Man. Tutti |
|||||
Autentiška dispozicija (senojoje griežykloje) *
| Manualas | |
|---|---|
| Pryncypal Bordon Fluszonet Violino Flet Travers Qvinta Octava Szpic Flet Julia Flet minor *** Apiskritas Super Octava Tercia **** [Sedecima] [Mixtur] |
** [8’] [16’] [8’] [8’] [8’] [3’] [4’] [2’] [4’] [4’] ? [2’] [1 3/5’] [1’] ? |
| ***** Akustinis būgnas / Pauke arba Žvaigždiniai varpeliai / Cymbelstern | |
* Vargonų šone yra išlikusi senosios griežyklos vieta su angomis registrų traukėms, virš kurių yra XIX a. datuojami registrų pavadinimų įrašai.
** Griežykloje prie registrų pavadinimų nenurodytas registrų aukštis, todėl skliausteliuose pateikiamas hipotetinis registrų aukštis.
*** Yra išlikęs neaiškus įrašas „Apiskritas“ – tai galbūt oro išleidėjas arba signalas kalkantui.
**** Du paskutiniai įrašai griežykoje uždažyti ir neįskaitomi, todėl registrų pavadinimai Sedecima ir Mixtur yra sąlyginiai.
***** Griežyklos šone yra viena tuščia traukės anga, kuri, manoma, buvo skirta būgno arba varpelių įrenginiui (įrenginys neišliko).
Vargonų prospektas2: 366 x 170 x 340 cm
| Audio | Panorama | ||
 |
|||