Istoriniai Lietuvos vargonai

Kelmės rajonas, Šiaulių apskritis
Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Kelmės dekanatas, Šiaulių vyskupija

Vidsodžio bažnyčia pastatyta tik 1939 m., ir tai yra pirmoji šios parapijos bažnyčia. Vadinasi, vargonai į ją buvo perkelti iš kitos bažnyčios. Ant vargonų rėmo skydo esantys įrašai pateikia informacijos apie vargonų remontus, juos atlikusius meistrus ir pinigų aukojusius kunigus, tačiau nėra nurodyta jokio vietovardžio. Įrašų tekstas netaisytas:

• Przestrojoni Organ r. 1872. decembra 20 przez Maystra / Franciszka Syderowicza i organmistrego Antonega Dómbrabskiego / Ks. byĪ szlager – :
• Przeprawiony Organ 1884 r. pazdzernika 20 dnia przez Kazimierza Klopikowskiego Skonsczony (?) przez Felisjana (?) Woysz (?)
• Ks. Szatynskiego / [byl…] organysty … / Przestrojony Nanowo Organ – 1895 roku / przez Maystra Franciszka Sydorowicza
• Tuos vargonus nušluoje ir sustate / P. M. Jakovičius pabaigoje Rugsėjo 1907 metos / Kun. Leonas Augutis

Paskutinėje citatoje 1907 m. minimas kunigas Leonas Augutis tikriausiai buvo bažnyčios, kurioje taisyti šie vargonai, klebonas. Yra žinoma, kad kunigas Leonas Augutis (Awgutis) gimė 1868 m., kunigu įšventintas 1894 m., nuo 1905 m. paskirtas Upynos (Telšių r.) bažnyčios kunigu [1]. Trečioje citatoje minimas kunigas Vladislovas Šatynskis (Władysław Szatyński) 1885 m. klebonavo Upynoje [2]. Remiantis šiais faktais daroma prielaida, kad vargonai į Vidsodžio bažnyčią pateko iš Upynos bažnyčios (Upyna buvo Luokės bažnyčios filija). Todėl vargonai gali būti datuojami 1807 m., kai buvo pastatyta Upynos bažnyčia.

Vargonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi – Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [3].

Griežykla yra kairėje vargonų pusėje. Klaviatūros diapazonas C–d’’’ – tokia apimtis buvo būdinga XVIII a. pabaigos–XIX a. pirmos pusės vargonuose Lietuvoje, minėtini vargonai Kantaučių, Notėnų, Lieplaukės, Vidsodžio, Budslavo (Baltarusija) ir kt. bažnyčiose. Viena tuščia registro traukės anga griežykloje gali būti siejama su neišlikusiu Žvaigždinių varpelių ar Akustinio būgno įrenginiu.

Dumplės pleištinės, dvejos, originalios.

Visi vamzdžiai, oro skirstymo dėžė, mechanika yra autentiški.

[1] Directorium honorarum canonicarum et missarum pro dioecesi Telsensi seu Samogitiensi in annum Domini bissextilem MCMVIII; 1908 m. Telšių vyskupijos Žemaičių vyskupijos parapijų, kunigų sąrašai ir kt. žinios, p. 179, 169.

[2] Directorium…, p. 169.

[3] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonaiGaurės, Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio (~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Rozalimo (1796),Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Semeliškių (1781), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806),Medininkų (XVIII a. 4 ketv.), Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.

• Dispozicija
• Prospektas
• Griežykla
• Vamzdynas
• Dumplės
• Media

Media

Audio		Panorama