Istoriniai Lietuvos vargonai

Pakruojo rajonas, Šiaulių apskritis
Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia
Pakruojo dekanatas, Šiaulių vyskupija

Rozalimo bažnyčios vargonų pastatymo data 1796 m. nurodoma remiantis bažnyčios 1798 m. inventoriumi, kuriame rašoma, kad bažnyčia pastatyta 1794 m., o konsekruota 1796 m. [1]. Tais pat metais šioje bažnyčioje minimi „nauji vargonai puošnios struktūros, dažyti ir iš dalies auksuoti, lėšomis ir rūpesčiu kunigo Antano Jurevičiaus ir fundatorių Adomo ir Rozalijos Drabišų (Drobyszow) pastatyti“ [2].

Apie vargonų dydį rašoma Rozalimo bažnyčios 1806 m. vizitacijoje: „Vargonai 14 balsų, nauji“ (šiuo atveju prie 12-os registrų prisumuoti varpeliai ir būgnas) [3] bei 1845 m. vizitacijoje: „Chore stovi seni 12 balsų vargonai“ [4].

Autentiškas instrumentas neišliko, nes 1893 m. už seno prospekto Jėkabpilio (Latvija) meistras Friedrichas Weissenbornas sumontavo naujus vieno manualo, su pedalais vargonus; vargonuose buvo panaudoti senieji autentiški Žvaigždiniai varpeliai ir Akustinis būgnas (iki mūsų dienų šie įrengimai neišliko). Vargonų prospekto apačioje, ant choro baliustrados yra kartušas su fundacijos įrašu:

WARGONAI
ISZTAISYTI TURTAIS
S. P. BOGUSŁAWO
GIEDWILLO
1893 m.

Vargonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi – Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [5].

Rozalimo bažnyčios vargonų prospekto puošyboje aptinkami rokailiniai ornamentai su klasicistines vazas imituojančiomis konsolėmis.  vaAntrgonų šoninių didžiųjų bokštų įkomponuotos vazos formos konsolės, kurios taip pat būdingos kitiems to meto Lietuvos vargonams (pavyzdžiui, Dapšionių, Šeduvos, Pivašiūnų ir Vidsodžio bažnyčiose). Centrinės konsolės kartuše vietoj įrašų panaudotas trijų ištiesintų riesčių motyvas, kuris taip pat aptinkamas Kėdainių Šv. Juozapo, Tytuvėnų ir Troškūnų bažnyčių vargonų prospektų konsolėse.

Šių vargonų šoniniuose sparnuose vietoj barokinių liepsnelių panaudoti ilgi karpyti vijoklių lapai. Šiuo metu prospekto sparnai yra nuimti ir pritvirtinti ant bažnyčios presbiterijoje stovinčio pulpito, sparnų voliutinės apačios nupjaustytos, tačiau jas galima rekonstruoti remiantis Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios vargonų prospektu.

Autentiškoji griežykla buvo vargonų dešinėje.

Autentiškas instrumentas neišliko. Autentiški išliko tik prospekte buvusio registro Principal 4’ vamzdžiai.

[1] Rozalimo bažnyčios 1798 m. inventorius, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 3, l. 24.

[2] Rozalimo bažnyčios 1819 m. inventorius, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 3, l. 14.

[3] Rozalimo bažnyčios 1806 m. vizitacija, LVIA f. 669, ap. 2, b. 221, l. 471.

[4] Rozalimo bažnyčios 1845 m. vizitacija, LVIA, f. 669, ap. 2, b. 267, l. 462.

[5] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės, Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio (~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Semeliškių (1781), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806), Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.

• Dispozicija
• Prospektas
• Media

Media

Audio		Panorama