Prienai | Istoriniai Lietuvos vargonai

Kauno apskritis
Kristaus Apsireiškimo bažnyčia
Aleksoto dekanatas, Vilkaviškio vyskupija

Vargonų meistras	Pastatymo data	Remontai, perstatymai	Klaviatūros ir balsai	Traktūra
nežinomas	1767–1769	XX a.	1 manualas, 12 registrų / 2 manualai, pedalai, 16 registrų	mechaninė / mechaninė-elektrinė

Prienai (7) Vargonų pastatymo data nurodoma menotyrininkės A. Aleksandravičiūtės knygoje [1].

Autentiško instrumento registrų skaičius (12) yra minimi bažnyčios vizitacijos dokumentuose [2], tačiau autentiškas instrumentas neišliko, nes XIX a. pab.–XX a. vargonai kelis kartus buvo radikaliai perdaryti, autentiškojo instrumento dalių neaptikta.

Pirmą kartą vargonus radikaliai perstatė meistras Jonas Garalevičius (XX a. pr.), iš esmės pakeisdamas ir vargonų prospekto architektūrą [3]. ~1980 m. meistras Antanas Marcinkevičius sumontavo naują instrumentą su elektrine traktūra, vargonuose panaudojo dalį J. Garalevičiaus vamzdžių.

Šių vargonų puošyboje yra išlikę autentiški šoniniai bokštai bei cokolis (dab. vargonų choro parapetas) su puošybos detalėmis, tarp jų – šoniniai prospekto sparnai, sudaryti iš trijų skirtingo dydžio riesčių.

[1] Aleksandra Aleksandravičiūtė. „Vargonų prospektas“. In: Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia. Vilnius, 2002, p. 34–36.

[2] LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3491. Kauno dekanato vizitacija, Prienų bažnyčia, 1782 m.

[3] Originalaus prospekto kompoziciją sudarė 3 į priekį išsikišę bokštai (2 aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir 1 centrinis trikampis bokštelis) bei bokštus jungiantys du tarpiniai laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu. Vargonai Prienų bažnyčioje laikomi bene seniausiu fragmentiškai išlikusiu pavyzdžiu, o vėliausi – vargonai Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose. Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės, Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Semeliškių (1781), Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio (~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.), Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806), Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.

Remiantis prospekto analogais ir natūros tyrimų duomenimis, galima teigti, kad dabartinį Prienų bažnyčios vargonų prospekto pagrindą sudarantys du poligonaliniai bokštai pradžioje stovėjo ant choro balkono krašto, virš dviejų šoninių konsolių ir gaubto poligonalinio karnizo; virš centrinės konsolės ir karnizo buvo įkomponuotas trikampis bokštelis, o jo šonuose – du tarpiniai laukeliai. Taip pat manoma, kad choro balkonas buvo siauresnis, nesiekė šoninių navų, todėl banguotas vargonų prospekto cokolis tęsėsi iki pat šonų. Choro balkonas buvo praplatintas XIX a. pab.–XX a. pr., o vargonų prospekto pagrindinė dalis, montuojant naują instrumentą, buvo nukelta nuo cokolio (dab. choro parapetas) ir kelis metrus pastumta gilyn, kad liktų vietos choristams.