Istoriniai Lietuvos vargonai

Pasvalio rajonas, Panevėžio apskritis
Švč. Trejybės bažnyčia
Pasvalio dekanatas, Panevėžio vyskupija

Vargonus 1803 m. pastatė vargonų meistras iš Žemaitijos Mateuszas Raczkowskis. Autentiškas instrumentas neišliko, išliko tik barokinis vargonų prospektas.

Dabartinį instrumentą (1 manualas, pedalai, 9 registrai) 1892 m. sumontavo meistras Friedrichas Weissenbornas iš Jėkabpilio (Jacobstadt; dab. Latvija, Jēkabpils). Naujajame instrumente panaudotos tik kelios eilės autentiškų medinių vamzdžių.

Archyviniuose dokumentuose išliko senojo instrumento pastatymo data, meistro pavardė ir dispozicija. [1] Pavyzdžiui,  1803 m. dokumente (nuoraše) rašoma:

• „1802 m. spalio šeštos dienos yra kontraktas, kad vargonai bus baigti 1803 m. rugpjūčio šeštą dieną“ (l. 21);
• „Padaryti nauji dvylikos balsų vargonai, su žvaigžde, varpeliais ir būgnu – pono Mato Račkausko, Žemaitijos Kunigaikštystės architekto (lenk. pana Mateusza Raczkowskiego archytekta Xięstwa Žmudzkiego), mokėta keturi šimtai muštų talerių, o už atvežimą ir pastatymą trisdešimt“ (l. 21).

Apie tai, kad vargonai neseniai pastatyti ir turi 12 balsų, su būgnu ir žvaigžde su varpeliais, rašoma Joniškėlio bažnyčios 1804 m. inventoriaus knygoje [2]; ta pati informacija kartojama ir daugelyje vėlesnių XIX a. dokumentų.

Vargonų prospekto šonus puošia didžiųjų sparnų kompozicija – tai kriauklių formos riestės praplatėjusiose sparnų apačiose, pumpurus primenančių gaubtų drožlių, lapelių ir gėlyčių motyvai. Ant prospekto pritvirtintas dekoratyvines konsoles atstoja stilizuotos klasicistinės vazos su baldakimo užuolaidėlių fragmentais ir centre esančiu lauro lapų vainiku – kartušu. Didžiųjų šoninių bokštų viršų puošia klasicistiniai herbiniai kartušai, ant centrinio bokšto – trikampė Apvaizdos akis su iš jos sklindančiais spinduliais, kamuolinių debesų fone.

Vargonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonaiPrienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi –Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [3].

Autentiškoji griežykla buvo vargonų dešinėje.

Dumplės lygiagretinės, neoriginalios.

Autentiški tik keli mediniai vamzdžiai.

[1] VUB RS, f. 201–104. Joniškėlio bažnyčios veiklos dokumentai, nuorašai; 1797, 1798, 1800, 1804 m. vizitacijų klausimai-atsakymai; inventorius, kuriame aprašomas 1797–1804 m. bažnytinis turtas; parapijos aprašymai; išlaidos bažnyčios reikmėms (R. Stankevičienės išrašas).

[2] 1804 m. inventorius: LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 3, l. 6; 1806 m. vizitacija: LVIA , f. 669, ap. 2, b. 221, l. 480; 1819 m. inventorius: LVIA , f. 1671, ap. 4, b. 3, l. 1; 1845 m. vizitacija: LVIA , f. 669, ap. 2, b. 267, l. 144.

[3] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės,Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio(~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.),Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806), Panemunėlio (XVIII a. pab.), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.

• Dispozicija
• Prospektas
• Vamzdynas