Tauragės rajonas/apskritis
Bažnyčia (katalikų), neišliko
| Vargonų meistras | Pastatymo data | Klaviatūros ir balsai | Klaviatūrų traktūra | Registrų traktūra |
|---|---|---|---|---|
| Nežinomas | XIX a. pr. | 1 manualas, 13 registrų, būgnas, varpeliai | Mechaninė | Mechaninė |
Vargonai sudegė kartu su bažnyčia 1971 m.
1841 m. vizitacijoje minima, kad „chore stovi 12 balsų vargonai, su trompetu, būgnu, žvaigžde su varpeliais, trejomis dumplėmis, dažytu ir auksuotu priekiu“ (LVIA, f. 669, ap. 2, b. 253, l. 564). Ta pati informacija kartojama ir 1862 m., kai buvo atliekamas Batakių bažnyčios inventoriaus surašymas (LVIA , f. 1671, ap. 4, b. 4, l. 139, l. 146).
Vargonų struktūra reprezentuoja tipinę Vilniaus mokyklos meistrų prospektų išvaizdą – nuotraukoje matyti penkių dalių kompozicija: trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi – Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [1].
[1] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės, Balbieriškio bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio(~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.),Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806),Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.
