Panemunėlis | Istoriniai Lietuvos vargonai

Rokiškio rajonas, Panevėžio apskritis
Šv. Juozapo Globos bažnyčia
Rokiškio dekanatas, Panevėžio vyskupija

Vargonų meistras	Pastatymo data	Remontai, perstatymai	Klaviatūros ir balsai
nežinomas	XVIII a. pab.	XX a. pr.	1 manualas / 1 manualas, pedalai, 6 registrai

Panemunelis (13)

XX a. pradžioje vargonus perkėlus į naujai pastatytą Panemunėlio bažnyčią, už istorinio prospekto buvo sumontuotas naujas instrumentas (1 manualas, pedalai, 6 registrai). O vargonų prospekto viršuje buvo sumontuotos neogotikinių ornamentų motyvus imituojančios karūnos.

Iš XVIII a. vargonų originalus išliko tik prospektas ir keli vamzdžiai. Vargonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi – Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [1].

Griežykla yra kairėje vargonų pusėje.

Dumplės lygiagretinės, neautentiškos.

Autentiški tik dalis medinių vamzdžių.

[1] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės, Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio (~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.), Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Semeliškių (1781), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.