Istoriniai Lietuvos vargonai

Kauno apskritis
Šv. Juozapo bažnyčia
Kėdainių dekanatas, Kauno arkivyskupija

Kėdainių Šv. Juozapo (buv. karmelitų) bažnyčios 1820 m. vizitacijos dokumentuose minimi 7 balsų vargonai [1]. Vargonai XIX a. pabaigoje buvo iš pagrindų perstatyti, antrą kartą perstatyti 1993 m. Oro skirstymo dėžės yra XIX a. pabaigos, vamzdynas – trijų skirtingų laikotarpių, traktūra nauja – pagaminta 1993 m.

Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios vargonų prospektas atveria rokokinių prospektų puošybos ikonografiją, kuri aptinkama vargonuose nuo Vilniaus apylinkių iki Žemaitijos ir net iki Kuršo. Šių vargonų prospekto puošybą, kuriai būdinga augalinių ir stilizuotų ornamentų kompozicija, iš dalies galima laikyti daugelio vėlesnių prospektų rokokinės puošybos pirmavaizdžiu: Šv. Juozapo bažnyčios vargonų didžiųjų  voliutinių sparnų ir sparnelių modeliavimas, vamzdžius dengiantys karpinėliai, konsolės ir vazos tiesiogiai ar modifikuotos aptinkamos vėliau pastatytų vargonų prospektuose.

Asimetriškame Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios vargonų centrinės konsolės kartuše vietoj įrašų panaudotas trijų ištiesintų riesčių motyvas, kuris taip pat aptinkamas Rozalimo, Tytuvėnų ir Troškūnų bažnyčių vargonų prospektų konsolėse. O prospekto centrinės konsolės kartotėmis laikytini vėlesni Sedos, Dapšionių, Vidsodžio, Tverų, iš dalies Gaurės ir Pivašiūnų bažnyčių vargonų centrinių konsolių pavyzdžiai.

argonų prospekto struktūra atstovauja tipiniam Vilniaus mokyklos meistrų prospektų pavyzdžiui. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonai Prienų bažnyčioje (1767–1769), bene vėliausi –Kantaučių (1815) ir Eigirdžių (1835–1836) bažnyčiose [3].

Instrumento klaviatūra apima visą didžiąją oktavą C–c’’’, tokia klaviatūra buvo būdinga XVIII a. vidurio–XIX a. pradžios vargonams. [2]

Griežykla yra kairėje vargonų pusėje.

Dumplės plaukiojančios, naujos (1993).

Autentiški išliko tik dalis vamzdžių.

[1] LVIA, f. 669, ap. 2, b. 224, l. 147.

[2] Pirmi archyviniuose XVIII a. dokumentuose oficialiai įvardyti vargonai, turėję visą klaviatūrą, buvo Nicolauso Jantzono vargonai Vilniaus bernardinų bažnyčioje (1764–1766); tokią klaviatūrą turėjo 2013 m. sudegę Balbieriškio bažnyčios vargonai. Diapazoną C–c’’’ turi Janapolės, Kėdainių Šv. Jurgio, Pabaisko, Raguvėlės bažnyčių instrumentai, vargonai dabartinėje Baltarusijoje – Senųjų Vosyliškių, Žirmūnų, Geranainių bažnyčiose.

[3] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės,Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Jurgio(~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.),Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806),Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.

• Dispozicija
• Prospektas
• Griežykla
• Vamzdynas