Istoriniai Lietuvos vargonai

Plungės rajonas, Telšių apskritis
Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia
Plungės dekanatas, Telšių vyskupija

Kantaučių bažnyčios 1828 m. vizitacijoje rašoma:

Organ nowy w r[oku] 1815 sprawiony na glosach udnascie z trompetem, bęben y gwiazda dwonasta, struktury smier […] błękitno malowany częscia pozlacony („Vargonai nauji, 1815 m. padaryti, 11 balsų su trompetu, būgnu ir žvaigžde dvylikta, struktūra […] žydrai dažyti, dalis auksuota“). [1]

Ta pati informacija kartojama 1841 m. vizitacijoje ir vėliau. [2] Vargonų prospektą nudažius viena spalva, buvo paslėpta autentiška polichromija ir auksavimo likučiai.

Prospekto forma atstovauja tipinei Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos vargonų prospektų kompozicijai. Tai – trys į priekį išsikišę bokštai (du aukšti, poligonaliniai šoniniai bokštai ir centrinis trikampis bokštelis) ir bokštus jungiantys du laukeliai. Šios barokinio prospekto kompozicijos Lietuvoje aptikta net 70-ies metų laikotarpiu: seniausias fragmentiškai išlikęs pavyzdys – vargonaiPrienų bažnyčioje (1767–1769). Kantaučių bažnyčios vargonai laikomi bene vėliausiu šios penkių dalių formos pavyzdžiu (už šiuos vargonus vėliau sukurti tik panašios struktūros vargonai Eigirdžių bažnyčioje, 1835–1836) [3].

Drožybos požiūriu Kantaučių bažnyčios vargonai laikomi bene vėlyviausiu pavyzdžiu Lietuvoje, kai vargonuose Vilniaus mokyklos vėlyvojo baroko prospekto struktūra derinama su rokokine ir klasicistine puošyba. Šio prospekto medžio ornamentuose pastebimai mažiau ažūro, daugiau augalinių ornamentų (lapelių, gėlyčių), šoninių bokštelių apačias puošia ne konsolės, bet lambrekeno juostos su kabančiais kutais, kurios perimtos iš barokinių vargonų puošybos.

Griežykla yra kairėje vargonų pusėje. Ant unikalios drožinėtos juodmedžio ir kaulo klaviatūros užklijuotos plastiko plokštelės/klavišai. Griežykloje registrų pavadinimų nėra, autentiški pavadinimai uždažyti. Vamzdžiai sustatyti chaotiškai, supainioti vietomis, todėl neatlikus nuodugnių tyrimų, tikslią dispoziciją nustatyti sunku. Buvo aptiktas tik registro Julla autentiškas įrašas.

Klaviatūros diapazonas C–d’’’ – tokia apimtis buvo būdinga XVIII a. pabaigos–XIX a. pirmos pusės vargonuose Lietuvoje, be Kantaučių vargonų minėtini vargonai Sedos, Notėnų, Lieplaukės, Vidsodžio, Budslavo (Baltarusija) ir kt. bažnyčiose.

Dumplės pleištinės, trejos, autentiškos.

Vamzdžiai, oro skirstymo dėžė, mechanika yra autentiški.

[1] LVIA, f. 669, ap. 2, b. 238, l. 338.

[2] LVIA, f. 669, ap. 2, b. 253, l. 118.

[3] Kiti minėtini išraiškingiausi šios prospekto kompozicijos pavyzdžiai – neišlikę vargonai Gaurės, Balbieriškio ar Batakių bažnyčiose, vargonai Kėdainių Šv. Juozapo (~1790), Kėdainių Šv. Jurgio(~1760–1770), Senųjų Vosyliškių (~1770), Pivašiūnų (XIX a. pr.), Medininkų (XVIII a. 4 ketv.),Rozalimo (1796), Notėnų (XIX a. pr.), Kriaunų (~1780), Skaudvilės (tarp 1797 ir 1806),Panemunėlio (XVIII a. pab.), Joniškėlio (1803), Vidsodžio (~1807), Vėžaičių (1804), Tūbinių (XIX a. I p.) bažnyčiose.

Kantaučių bažnyčios archyviniai dokumentai: 1748 m. vizitacija, LVIA , f. 1671, ap. 4, b. 359, l. 156; 1750 m. vizitacija, LVIA, f. 1671, ap. 4, b. 359, l. 193; 1762 m. vizitacija, LVIA , f. 1671, ap. 4, b. 359, l. 198; 1806 m. vizitacija. LVIA , f. 669, ap. 2, b. 221, l. 569; 1828 m. vizitacija. LVIA , f. 669, ap. 2, b. 238, l. 338; 1841 m. vizitacija, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 253, l. 118; 1842 m. vizitacija, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 256, l. 128v; 1845 m. vizitacija, LVIA , f. 669, ap. 2, b. 267, l. 175; 1873 m. inventorius, LVIA , f. 1671, ap. 4, b. 4, l. 710.

• Dispozicija
• Prospektas
• Griežykla
• Vamzdynas
• Media

Media

Audio		Panorama